Mes – bendruomenė

Bendruomenių iniciatyvą prismaugia valdininkai

Endriejavo bendruomenės pirmininkė Eugenija Selskienė tvirtina, kad jų bendruomenė unikali, nes visi endriejaviškiai – bendruomenės nariai. Entuziastingi endriejaviškiai išsiverčia be nario mokesčio, užtenka tiek, kiek susirenka pervesdami 2 proc. Beveik dešimtmetį gyvuojančios bendruomenės pirmininkė, Tarybos narė E. Selskienė „Bangos“ skaitytojams, kitų bendruomenių nariams kalba apie bendruomenę slegiančias problemas ir valdininkų nenorą padėti.

Suvienijo problemos

Eugenija Selskienė sako, kad bendruomenė susivienijo, kai 1999 m. iškilo klausimas dėl ambulatorijos. „Norėjome, kad Endriejave dirbtų gydytojas, kuris čia ir gyventų. Iki 2003-ųjų, kai įsiregistravome oficialiai, spėjome nuveikti daug darbų. Visus klausimus sprendėme drauge su mokyklos, kultūros namų, seniūnijos darbuotojais, visuomeninių organizacijų nariais. Darėme bendrus projektus, tvarkėme senkapius, organizavome talkas, šventes. Iškyla problema – susirenkame ir tariamės, kaip ją spręsti, kas kuo gali padėti. Naujuosius metus sutikome pasikvietę Klaipėdos dramos teatro aktorius. Tada projektinės veiklos nebuvo, už pasirodymą susimokėjome patys, – bendruomenės veiklos pradžią prisimena pirmininkė E. Selskienė. – Kol įregistravome bendruomenę, padėjau įkurti Endriejave jaunimo organizaciją „Sūkurys“, sporto klubą „Stumbras“. 2006 m. bendruomenė atstovavo miesteliui agitmeninių brigadų konkurse „Juokis“ ir tapo laureatais.“

Didžiausias projektas

Endriejavo bendruomenė priėmė mokslininkų ir studentų ekspediciją, kuri tyrinėjo miestelio ir apylinkių istoriją, kultūrinį paveldą, buitį, tarmę, vietovardžius. Endriejaviškiai 3 savaites rūpinosi svečiais. Pasak pirmininkės, padėjo, kas kuo galėjo: kas pusryčius, kas pietus ruošė, kas patalyne pasirūpino. Darželyje svečiai buvo apnakvindinti. „Jei aktualu kaimui, nė raginti nereikia. „Versmės“ leidykla leidžia mažųjų miestelių seriją, viena iš knygų bus skirta Endriejavui. Bendri projektai suburia, patikrina – tai ir yra bendruomenė”, – įsitikinusi E. Selskienė.

Svajonės atsimuša į klaidas

Endriejaviškiai turi svajonę – sutvarkyti parką. Jų manymu, būtina valyti parko teritorijoje esantį kanalą, kad į ežerą netekėtų nešvarus vanduo, reikia uždėti filtrus ar panaudoti kitas technologijas. „Vėl problema – teisiškai nesutvarkyti visuomenės poreikiams skirti plotai. Žemėtvarkos skyriaus matininkai prasitarė, kad parke žemės gabalas jau atmatuotas. Paaiškėjo dar vienas faktas – žadeikiškiui R. Vaitkui į parko teritoriją perkelta žemė ir išduotos sąlygos statyboms“, – apie naujus iššūkius bendruomenei kalba E. Selskienė.

Pirmininkė „Bangai“ papasakojo, kad niekaip nepavyksta sutvarkyti kultūros namų inventorinės bylos. „Pagal planus II aukštas neegzistuoja, nors ten renkasi bendruomenė. Pagal projektą „Bendruomenių centro kūrimas“ gavome 20 000 Lt iš VVG „Pajūrio iniciatyvos“, už tuos pinigus įsirengėme salę susirinkimams, virtuvėlę, tualetą. Išvežėme ne vieną priekabą statybinių šiukšlių. Turime svajonę – sutvarkyti visą aukštą, pakeisti elektros instaliaciją, įsirengti klojimo teatriuką, o jei reikia, pastatyti teniso ar biliardo stalus. Tačiau kol nebus tvarkingi dokumentai, pinigų iš ES fondų negausime. Ar mes turime daryti naują projektą ir taisyti kažkieno klaidas? – stebisi valdininkų darbu Tarybos narė. – Krūva neįgyvendintų projektų guli stalčiuose, pinigai išmetami į balą!“

Ko prašysi – to negausi

Kaskart iškilus problemai endriejaviškiai, pasak pirmininkės, griebiasi iniciatyvos ir kaskart atsimušama į valdininkų valdišką požiūrį. Taip nutiko ir kai dėl sunkiasvorio transporto apribojimo per gyvenvietę kreipėsi į Saugaus eismo komisiją. „Sankryža avaringa, per miestelį nebaudžiamos važiuoja sunkiasvorės mašinos, viršijančios leistiną svorį, net namai dreba. Surašėme raštą, nubraižėme schemas Savivaldybės Saugaus eismo komisijai. Gavome atsakymą, kad turime rašyti „Regioniniams keliams“, nes jiems priklauso kelias“, – apie endriejaviškius nustebinusį raštą pasakojo E. Selskienė. Pirmininkė klausė, ar ši komisija reikalinga tik tam, kad parašytų, kur kreiptis. Jos nuomone, Saugaus eismo komisija turėjo surašyti oficialų raštą, o jų siųstą prašymą pridėti.

Liko endriejaviškiai neišgirsti ir dėl sąvartyno. Jie nori sąvartyno, tačiau valdžia neleidžia, o vėžaitiškiai nenori, bet jų nuomonės niekas nepaiso.

Netenkina požiūris

„Rajono Savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į aktyvias bendruomenes, skatinti iniciatyvas, o ne atsirašinėti raštais, – įsitikinusi Endriejavo bendruomenės lyderė. – Visai kitoks požiūris į bendruomenes, pavyzdžiui, kaimyninėje Rietavo savivaldybėje.“

E. Selskienės nuomone, bendruomenėms skirtus apie 10 milijonų litų nebendradarbiaujant su Savivaldybe bus sunku gauti, nes valdininkai mano, kad šie pinigai padės vykdyti Savivaldybės planus: „Bendruomenių ir valdžios strategijos turi sutapti. Tačiau bendruomenių pinigai neturi būti skirti keliams, kanalizacijoms tiesti. Mums dabar aktualu mokytis, tobulėti, semtis patirties, spręsti bendruomenės problemas, mokytis netradicinių verslų, kurti savo gyvenviečių reklamą, vystyti turizmą, kurti lankytinų vietų maršrutus, leisti lankstinukus. Endriejavo apylinkės – tokios nuostabios! Labai liūdna, kad Savivaldybė neskiria dėmesio savireklamai, neskatina turizmo plėtros, rajone yra ne tik baidarės.“

Dingo Kapstatas

Endriejaviškiai, pasak pirmininkės, labai susirūpinę Kapstato ežero likimu – jis dumblėja ir pelkėja. Bendruomenė parašė projektą „Vandens telkinių priežiūra ir pritaikymas rekreacinei veiklai“. Iš VVG „Pajūrio iniciatyvos“ gavo 5000 Lt, pasikvietė mokslininkes iš Klaipėdos, išklausė paskaitą apie vandenvalą. „Nėra miestelyje kanalizacijos, nuotekos bėga į ežerą, jeigu nieko nedarysime, užžels vienintelis rajone natūralus ežeras ir virs pelke, – susirūpinimo neslepia pirmininkė. – Spalio 16 d. vyko naujojo rajono bendrojo plano pristatymas – Kapstatas net nepažymėtas. Veivirža išteka iš mūsų ežero. Vadinasi, pavojus gresia ir upei. Kapstate apsigyveno reti paukščiai, įtraukti į Raudonąją knygą. Todėl būtina studija, kokių priemonių galima ir būtina imtis. Negi tai tik mūsų bendruomenės rūpestis?“

Endriejaviškiai konsultavosi su tokiomis pačiomis problemomis susiduriančiais dusetiškiais, jie valtimis plaukia ir pjauna žolę, kad Sartų ežeras neužželtų. „Rašėme raštus į apskritį, Savivaldybę. Esame pasiruošę padėti tvarkyti ir prižiūrėti ežerą. Bet projektą turėtų, mano manymu, rašyti atsakingi darbuotojai, specialistai. Mums trūksta kompetencijos, reikalinga studija, įvairūs tyrimai“, – nusivylimo valdžia neslėpė E. Selskienė. Pirmininkė įsitikinusi, kad tokia unikali vieta į rajoną pritrauktų daug turistų, mat ežerą galima ir apeiti, ir dviračiais apvažiuoti. Nuostabi vieta pažvejoti. „Saulėtą vasaros dieną čia susirenka apie 400 poilsiautojų. Atvykėliai klausinėja, kur galėtų apsistoti, pavalgyti ar išsinuomoti valtis, dviračius. Vietiniai galėtų prekiauti ekologiškais maisto produktais. Mes prašome, kad Kapstatas būtų įtrauktas į saugomų teritorijų sąrašą. Ar kaimo žmonės turi pirštu baksnoti valdininkams, ką daryti. Kai užstatys pakrantes pirtimis, namais, neprieisime nė vienas, tada atsibusime, kad vėl kažką pražiopsojome. Būsima rajono koncepcija – žemės ūkis. Niekas nepasikeitė, kam tada reikėjo raginti teikti prašymus, į kuriuos žadėta atsižvelgti? Nenumatyta nei turizmo, nei gamybinės, nei komercinės veiklos“, – piktinosi Tarybos narė E. Selskienė.

Vida VALAITYTĖ