Miškus kertant ne tik skiedros, bet ir kritikos strėlės lekia
„Tinkamai prižiūrimas miškas – vertė visuomenei, ekonomikai ir gamtai. Tvariai ūkininkaudami užtikriname, kad miškas Lietuvoje visada oštų ir miške visiems būtų gera“, – teigia Valstybinių miškų urėdija. Valstybės vykdomi sanitariniai kirtimai dėl išaugusio kenkėjų skaičiaus kol kas rezultatų neduoda, o pasekmės kraštovaizdžiui akivaizdžios – iš iškirsto miško lieka išmaurotas ir plynas laukas. Gamtos mylėtojams dėl to maudžia širdį – visuomenėje nerimsta aštrios diskusijos.
Kirtimo apimtys nemažės
Lietuvos miškų įstatyme yra išskirtos keturios miškų grupės: I ir II grupės miškai yra neūkiniai, tad jie saugomi, III ir IV grupės miškai – ūkiniai (plantaciniai). I grupės miškai plyti rezervatuose, kuriuose neleidžiami jokie kirtimai. II grupės miškai skirstomi į A ir B pogrupius. IIA grupei priskiriami ekosistemų apsaugos miškai, juose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. IIB grupės rekreaciniai miškai yra skirti visuomenės poilsiui, pavyzdžiui, miško parkai, miestų miškai ir kt. Šios miškų grupės medynuose taip pat draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Tad pagal dabartinį Miškų įstatymą IIA grupės miškų brandūs medžiai gali būti kertami atvejiniais kirtimais, kai pasiekę brandą tampa vertingiausi ekosistemai.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvos miškų plotas – 2,2 mln. hektarų, miškingumas – 33,8 proc. Kaip teigia Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, 2020 m. privatūs miškai užėmė apie 40 proc. viso miškų ploto, privačių savininkų skaičius siekia apie 255 tūkst.
Štai spalio pabaigoje Vyriausybė patvirtino naują miškų kirtimo normą 2024–2028 m., kurioje Aplinkos ministerija siūlo plynai, atrankiniu arba atvejiniu būdu per 5 metus valstybiniuose miškuose iškirsti iki 11,85 tūkst. hektarų. Tiek pat valstybinių miškų leidžiama kirsti nuo 2019 iki šių metų, tad miškų kirtimo apimtys, kad ir kaip nuogąstautų gamtos šalininkai, kol kas nemažėja.
Tausoja, bet… skriaudžia
Socialiniuose tinkluose Lietuvos gyventojai reiškia nuomones, kad vykdomas miškų genocidas – iš gyvūnija knibždančių miškų lieka sudarkyti laukai. Štai ornitologas Giedrius Širka sako, kad toks beatodairiškas ir nejautrus miškų kirtimas verčia jaustis savo šalyje svetimu. „Kažkas negerai su valstybe, kuri savo rankomis kerta mišką, kuriame buvo pažymėtas reto paukščio lizdas ir sakydama, kad kovoja su klimato kaita, nors dar praėjusį pavasarį sodino eglių mono kultūrų plantacijas“, – LRT diskusijos laidoje savo nuogąstavimus išsakė Giedrius.
Visuomenininkai, gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad kertami ne tik pažeisti medžiai, tad teiginys, kad Lietuvoje miškai kertami tvariai – diskutuotinas. Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė lapkričio pabaigoje LRT diskusijų laidoje argumentavo, kad tvariai miškai tvarkomi tik medienos tiekimo prasme: „Už miškus atsakingos institucijos ir valstybei priklausančių miškų valdytojas elgiasi taip, lyg gamta ir rekreacija būtų kliuviniai ūkininkauti.“ L. Paškevičiūtei antrino ir biologinės įvairovės ekspertas Gintaras Riauba, kalbėjęs, kad Lietuvoje trūksta miškų apsaugos, tačiau esą valdžia to nemato, mat pirmenybę teikia ekonominiams interesams.
Dėl plynųjų miškų kirtimų Vilniuje prie Seimo apie šimtas šalies gyventojų neseniai surengė protestą, norėdami atkreipti dėmesį į miškus ir susirūpinti gamtos išsaugojimu. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai taip pat akcentavo, kad miškai nėra tinkamai apsaugoti, tad perspėjo esą protestai vyks ir ateityje, kol bus imtasi veiksmų plyniems kirtimams sustabdyti.
Būtina rasti balansą
Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas, gargždiškis Erlandas Paplauskis atkreipė dėmesį, kad po I pasaulinio karo miškai Lietuvoje užėmė vos 19 proc. šalies teritorijos. Jo teigimu, miškų kirtimo situacija nėra tokia paprasta, tačiau ją paprasta perspausti, „išpūsti“. Reikia vertinti keliais aspektais: klimato kaitos, ekonomikos, šalies gerovės, o ir moraliniu požiūriu. Tad svarbu yra gebėti rasti balansą: ne tik išsaugoti miško buveines, bet ir medieną auginti. „Tik ne taip, kaip dabar: viskas tik per kietmetrių prizmę ir pinigus. Susitarimui reikia ir sengirių gerokai daugiau, ir „Natura 2000“ buveinių tiek, kiek esam ES įsipareigoję, ir plantacinių greitos rotacijos miškų, duodančių drožles plokštėms. Truputį pasislinkus, susispaudus viskam vietos atsiras. Kaip gamtai būtina įvairovė, taip ir mums, įvairiems, reikia sugebėti susigyventi be smurto. Tai, kas vyksta, yra iš negebėjimo pasislinkti ir truputį aukoti savo intereso vardan gerovės, bet vis tiek turėsime išmokti“, – situaciją „Bangai“ komentavo E. Paplauskis.
Sanitariniai kirtimai – dėl kenkėjų
Gamta besirūpinančių šalies gyventojų nuomonė susikerta su Lietuvos institucijų pozicija. Štai Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė teigė, kad Lietuva priskiriama toms šalims, kuriose miškai naudojami labai tausojančiai. „Šalyje kasmet kertama tik 1,5 % nuo medienos išteklių. Iškirstą mišką atsodiname ir papildomai kasmet įveisiame apie 600 ha naujų miškų žemės ūkio paskirties plotuose. Tiesa, šiais metais yra itin sudėtinga situacija dėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse eglių kenkėjo žievėgraužio tipografo vis labiau niokojamų spygliuočių medynų“, – „Bangą“ informavo G. Banienė. Jos teigimu, dėl eglių kenkėjų Valstybinių miškų urėdija, taikydama kompleksines miško apsaugos priemones, kovoja visoje šalies teritorijoje augančiuose miškuose. O eglynai, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, vieni labiausiai paplitusių medžių rūšių šalyje, jie sudaro apie penktadalį medynų plotų.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsitikinimu, sanitariniai kirtimai dėl šylančio klimato sukeliamų spygliuočių medžių ligų būtini, jog vėliau nebūtų kertami šimtamečiai miškai. „Kertant spygliuočius kartais krenta ir ąžuolai, nes neįmanoma kitaip padaryti kirtimo. O spygliuočiai yra kertami, nes jie serga. Nesustabdžius ligos židinio, mirs visas miškas“, – samprotavo aplinkos ministras.
S. Gentvilas griežtai pasisako dėl teiginio, kad didėja miškų kirtimai: „Atsakingai pasakau – kertama yra tiek pat medienos, kiek ir kiekvienais metais, tačiau šiemet trečdalis medienos bus iškirsta sanitariniais kirtimais. Tai yra ligų židinių suvaldymas.“
Aplinkos ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai, tikimasi, kad pataisos bus patvirtintos dar gruodžio pradžioje. Tai, miške įsiveisus kenkėjui, leistų kirsti tik nebegyvus medžius, o ne visą plotą.
Medienos paklausa ir pelnas auga
Valstybinių miškų urėdijos gaunamos pajamos sparčiai auga. Štai 2022 m. įmonė gavo 320 mln. eurų pajamų, iš kurių 108 mln. eurų – grynojo pelno. Tai 55 proc. didesnės pajamos nei 2021 m., o VMU grynasis pelnas per metus išaugo net 3 kartais. Urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pažymėjo, kad tai lėmė palanki padėtis Lietuvos ir tarptautinėje medienos rinkose, nes išaugo medienos paklausa. Praėjusiais metais VMU pagamino apie pusę viso Lietuvos medienos kiekio. Tad valstybės biudžetą VMU papildė 93,5 mln. eurų.
Tačiau Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė G. Banienė komentavo, kad teiginys, jog miškininkams rūpi tik pelnas, nuskambėjęs humoristinėje laidoje „Dviračio žinios“, – mitas. „Verta pastebėti, kad Valstybinių miškų urėdija nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, gautos pajamos investuojamos į miškus, miškininkystę bei mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Šiuo atveju pasitvirtina senas lietuvių posakis, kad „miškas mus rengia ir maitina“, pajamos gautos iš valstybinių miškų pagerina kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimo kokybę per gaunamas viešąsias paslaugas švietime, medicinoje, valstybės apsaugoje ir t. t.“, – „Bangai“ teigė G. Banienė.
Lietuva taip pat yra viena didžiausių medienos tiekėjų Švedijos baldų prekybos įmonei „Ikea“, o tai, pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, yra didelė sėkmė. „O kas čia blogo? „Ikea“ yra pasaulinė lyderė socialinėje atsakomybėje, korporatyviniame valdyme, tikrai mėgstama produkcija ir tai yra Lietuvos sėkmės istorija. 40 proc. Lietuvos eksporto vertės yra medienos pramonės eksportas, kas dešimta Lietuvoje darbo vieta, kas dešimtas žmogus gyvena iš pajamų, susijusių su mediena. Ir tai yra Lietuvos absoliuti sėkmė“, – teigė S. Gentvilas.
Medžius privalo atsodinti
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė G. Banienė „Bangą“ informavo, kad Kretingos regioninis padalinys, kuriam priklauso ir Klaipėdos rajonas, vykdo priežiūros ir apsaugos darbus 43,7 tūkst. ha plote, čia vyrauja vidutinis 26,6 proc. miškingumas. „Svarbu paminėti, kad Kretingos RP teritorija yra 6 savivaldybėse ir jose miškingumas labai skiriasi: nuo 1,8 % Klaipėdos miesto sav. iki daugiau kaip 80 % Neringos miesto sav.“, – pažymėjo specialistė.
Pasak G. Banienės, 2024 metais Kretingos regioniniame padalinyje planuojamų vykdyti pagrindinių kirtimų apimtys yra 340,3 ha, šie kirtimai bus vykdomi brandžiuose medynuose, plynais arba neplynais kirtimais, taip pat į šį plotą įskaičiuojami sanitariniai kirtimai. „Dar vieni kirtimai, apie kuriuos būtina kalbėti, tai neplyni kirtimai, kurie vykdomi medynuose iki pasiekiant brandų amžių, jų tikslas – ugdyti ir formuoti atsparius vėjovartoms, vėjolaužoms ir kitiems veiksniams miškus. Šiais kirtimais pašalinami ir užpulti ligų bei kenkėjų medžiai, tokiu būdu laiku užkertamas kelias pažeistų medžių židinių plitimui. Šių kirtimų apimtys 2024 metais – 667,1 ha“, – teigė miško auginimo specialistė. Kaip tvirtino G. Banienė, dėl iškirstų plotų atkūrimo, vadovaujantis Miškų įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais, Lietuvoje, nepriklausomai nuo nuosavybės, iškirstas miško plotas turi būti atkurtas per trejus metus. Miškininkų tikslas – atkurti kokybiškus miškus ateities kartoms, todėl vertinti iškirstų plotų atsodinimą tik pagal pasodintų medelių skaičių yra trumparegiška ir neprofesionalu, nors šis skaičius yra įspūdingas – per metus Kretingos regioninio padalinio teritorijoje pasodinama per 1 mln. medelių (eglučių, pušų, ąžuolų, kalninių pušų, ąžuoliukų, liepų, ornitochorinių krūmų, juodalksnių, beržų, bukų). Paklausus, ar dažnai Kretingos regioninio padalinio teritorijoje fiksuojami savavališki kirtimai, G. Banienė informavo, kad jų šiemet vos 3, mat auga žmonių sąmoningumas. „Gyventojus drausmina šiuolaikinės technologijos – vaizdo filmavimo kameros, automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai. O šiais laikais nusipjauti medį ir parsigabenti iš miško nepastebėtam jau darosi sudėtinga“, – „Bangai“ komentavo G. Banienė.
Kuria žalias erdves
Kol valstybės vadovai sprendžia miškų likimą, kai kurios įmonės, privatūs miškų savininkai imasi iniciatyvų. Pozityvių pavyzdžių yra ir Klaipėdos rajone. UAB „Litana ir Ko“, gaminanti metalo konstrukcijas, Gargždų miesto pramonės teritorijoje rengia žaliąją laisvalaikio ir poilsio erdvę, kurios idėja kilo iš aplinkai neabejingų žmonių žaliosios iniciatyvos. Gavus Klaipėdos rajono savivaldybės pritarimą, steigiamas 3 hektarų dydžio parkas, kuriame per penkerius metus turėtų sužaliuoti šimtai skirtingų medžių: maumedžių, klevų, pušų, beržų, skroblų. Lapkričio mėnesį parke pasodinti 75 medeliai.
Priekulėje, Vingio parke, pavasarį pagerbiant Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį, pasodinta 100 įvairių medžių. Lapkričio pabaigoje taip pat Priekulėje, šalia geležinkelio, Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančios įmonės „LTG Infra“ žalumo akcijos metu buvo sodinami medžiai. Per šios akcijos gyvavimo laikotarpį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose jau pasodinta beveik 30 tūkstančių naujų želdinių.
Štai Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) organizuoja kasmetinį konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2023“, kurio metu išrenkami geriausiai savo valdas prižiūrintys ir puoselėjantys miško savininkai. Konkurso tikslas – skatinti privačių miškų savininkus savo miško valdose ūkininkauti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio tvarkymo bei naudojimo principus.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės ir A. VALAIČIO nuotr.
