Mitai apie itin veiksmingus vaistus

Tiek vaistai pagal receptą, tiek nereceptiniai vaistai bei jų vartojimas dažnai yra lydimi stereotipų. Žmonės yra linkę aklai tikėti klišėmis, kurios nėra niekuo paremtos. O tai dažniau gydymo procese gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos.

Pažvelkime į 5 dažniausius mitus, kuriais pacientai gydytojams prisipažįsta tikintys ir jais besivadovaujantys:

·   Dažnesnis vaistų vartojimas arba didesnės dozės leis greičiau pasveikti.

Neretai savo sveikatos būklę operatyviai ir efektyviai pataisyti norintys žmonės, imasi savigydos. Kitaip tariant, ima lengvabūdiškai žiūrėti į gydytojo teikiamas rekomendacijas ir nesivadovauja rekomendacijomis, nurodytomis informaciniame vaistų lapelyje.

Toks sprendimas, deja, dažnai neišeina į naudą. Todėl, net jeigu ir galvojate, kad gydytojo rekomendacijos yra perteklinės ar teikiamos neteisingai, verčiau pasikonsultuokite su juo papildomai ir paklauskite jums rūpimų klausimų. Pavyzdžiui, kodėl skiriamų vaistų kiekis ir reguliarumas yra numatytas būtent toks. Taip ne tik ramiau jausitės, bet ir būsite tikri, kad gydotės pasirinkdami veiksmingiausią sveikimo kelią.

·   Jeigu padėjo kaimynei – padės ir man.

Tai – vienas dažniausių stereotipų, kuriais yra linkę vadovautis pacientai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo ganėtinai logiška, juk jeigu patikimas žmogus vaistą išbandė ir tvirtina, kad jam padėjo, vadinasi, vaistas yra veiksmingas.

Vis dėlto, viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Dažnai žmonės pamiršta, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra savitas ir individualus. Tai reiškia, kad vienam asmeniui puikiai tinkantys vaistai, kitam gali būti netinkami, ir atvirkščiai. Ne veltui sergant širdies ir kraujagyslių ar kitomis ligomis, dažnai kurį laiką užtrunka atsirinkti, kokie vaistai žmogui tinka ir nesukelia neigiamų šalutinių poveikių.

·   Reklamuojami vaistai negali nepadėti.

Rodomas per televiziją, šmėsčiojantis internetinėse reklamose, linksniuojamas radijuje ir… nebūtinai veiksmingas? Kaip taip gali būti? Svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaisto gamintojas bei jo tiekėjas yra suinteresuotas parduoti savo prekes. Todėl kai kada (ypač, kai rinkoje pasirodo nauji vaistai) tam reikalinga reklama.

Deja, nuo reklamos intensyvumo nepriklauso vaisto efektyvumas. Todėl vertėtų išlikti budriems ir išlaikyti kritinį mąstymą. Vaistus geriausia rinktis ne pagal reklamą, bet gydytojo ar vaistininko rekomendaciją. O pastebėjus, kad vaistas nėra toks veiksmingas, koks turėtų būti arba kelia šalutinių poveikių – ieškoti jam alternatyvų.

·   Komunikacija ir marketingas, nukreipti į tikslines grupes.

Tai – dar vienas kabliukas, ant kurio žmonės yra linkę pasimauti. Dažnai, siekdami efektingesnių pardavimų, komunikacijos ir marketingo specialistų komandos yra linkę personalizuoti vaistus. Kitaip tariant, įvardinti, kad vieni iš jų yra tobulai tinkantys sportininkams, kiti – aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, treti – visai šeimai ir pan.

Nors tokie lozungai ir gali būti teisingi, tačiau pasikliauti vien jais nereikėtų. Tai reiškia, kad tiek vaistus, tiek vitaminus ir papildus reikėtų rinktis pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją. Išankstinė (ypač reklamos priemonių) suformuota nuomonė dažniau gali būti nenaudinga, nei naudinga.

·   Savavališka skirtingų vaistų kombinacija prie gero gali neprivesti.

Internetinėje erdvėje neretai galima pastebėti patarimų, kokių vaistų kombinacijos ir kokiomis sąlygomis geriausiai veikia. Deja, kaip kad galima pastebėti, dažnai tokiomis rekomendacijomis žarstosi medicininio išsilavinimo neturintys asmenys. Todėl, kaip žinia, tokia informacija nėra patikima ir ja naudojantis galite rimtai pakenkti savo sveikatai.

Taigi, su vaistais rekomenduotina kuo mažiau eksperimentuoti. O dėl jau vartojamų vaistų ir naujų, dar tik pradėsimų vartoti, suderinamumo, kaip jau buvo minėta anksčiau, svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Tik taip galėsite būti tikri, kad jūsų sveikimo kelias bus veiksmingas.

Užsak.