Mokesčių reforma: pokyčiai jau neišvengiami

Vyriausybės spaudos konferencijoje praėjusią savaitę buvo pristatytos struktūrinės mokesčių, švietimo, pensijų ir sveikatos apsaugos reformos. Mokesčių sistemos pokyčiai labiausiai nukreipti į vidutines pajamas gaunančius dirbančiuosius, kurie ir pajaus didžiausią jų naudą. Taip pat daug dėmesio bus skiriama skaidraus ir sąžiningo verslo skatinimui Lietuvoje. Tam numatoma skirti 576 mln. eurų. S. Skvernelis pažymėjo, kad pristatomos reformos šiuo metu yra tik Vyriausybės siūlymai, pateikti viešajam svarstymui: „Laukiame pasiūlymų, pastabų, diskusijų, į kurias mes atsižvelgsime.“

Skalsesnė senatvė

Pokyčių pensijų sistemoje laukia tikrai daug. Planuojamos bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą. Tai leis finansuoti pensijas iš kitų mokesčių, o papildomoji dalis bus mokama iš „Sodros“.

Vyriausybė teigia, jog vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) 2019–2020 metais didės vidutiniškai po 23 eurus.

Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tad vietoje dabartinio „2+2+2“ kaupimo modelio siūlomas „0+4+2“ modelis, kuriame 4 proc. – paties dirbančiojo. Numatoma, kad dirbantis žmogus iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti.

Konsolidavus didėtų alga

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas. „Vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento. Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas.

„Mokesčių sistema bus socia­liai teisingesnė, aiškesnė, darbo mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse“, – argumentuojama Vyriausybės pristatyme ir skaičiuojama, kad mokesčių keitimas kitąmet atsieis 173 mln. eurų.

Po mokesčių pertvarkos atlyginimai priklausys nuo to, kokius sprendimus priims pats gyventojas. Jei jis nustos kaupti būsimai pensijai, jo atlyginimas padidės daugiau, tačiau jis negalės tikėtis papildomai sutaupyti ateičiai. O jei bus nuspręsta toliau kaupti, atlyginimo pokytis bus nežymus.

Kova su „šešėliu“

Vyriausybė, planuojanti sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą, kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų. Vyriausybė 2019 metais verslui ir gyventojams siūlys vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius. Nesąžiningai mokesčius mokančios įmonės, pasak Vyriausybės, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti bankų finansavimą. Gyventojai bus skatinami pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkio paslaugas – jas perkantieji galės šiomis išlaidomis susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio (GPM).

Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės įsidarbinę dar iki 12 mėnesių gaus socialines išmokas. Taip esą neliks paskatų slėpti pajamas. Tuo metu baudos už mokestinius nusižengimus didinamos 30 procentų.

NT tarifai

Vyriausybė žada išplėsti nepagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tokiu atveju visas NT, kuris nėra pagrindinė savininko gyvenamoji vieta, būtų apmokestintas 0,3 proc. tarifu. Neprogresinis tarifas bus taikomas antram, trečiam, ketvirtam ir kitam būtent gyvenamosios paskirties turtui. Pvz., nuomai nupirktas 100 tūkst. eurų vertės butas per metus kainuotų 300 eurų.

O visoms prabangioms sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas. Jei vertė viršys 220 tūkst. eurų, joms atsiras progresinis tarifas, t. y. vertei nuo 220 iki 300 tūkst. eurų būtų taikomas 0,5 proc., vertei nuo 300 iki 500 tūkst. eurų, – 1 proc., o vertei, viršijančiai 500 tūkst. eurų, – 2 proc.

Gautos papildomos lėšos bus skirtos vaiko pinigams, investicijoms į vaikų švietimą ir sveikatos apsaugą.

Gelbėjimo ratas švietimui

Vyriausybė skelbia kitąmet 150 silpnų mokyklų suteiksianti išskirtinę pagalbą, siekiant gerinti jų rezultatus. Skaičiuojama, kad tokios pagalbos sulauktų šeštadalis visų šalies bendrojo lavinimo mokyklų. Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, kitąmet taip pat žadama atnaujinti ugdymo turinį ir metodus, jį pritaikant kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Be to, žadama keisti mokinių vertinimo sistemą: vertinti ne tik visų mokinių testų rezultatus, bet ir atlikti visapusišką asmenybės įvertinimą. Tarp numatomų pokyčių yra ir neformaliojo švietimo plėtra.

Pasak S. Skvernelio, geresnis gyvenimas žadamas ir mokytojams. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios Lietuvoje įvedamas etatinis pedagogų darbo apmokėjimo modelis. Premjeras teigė, kad jau kitais metais vidutinė pedagogų alga turėtų pasiekti tūkstantį eurų (neatskaičius mokesčių). Pedagogų atlyginimų kėlimui šiemet planuojama skirti apie 76 mln. eurų.

Ketinama didinti ir valstybės finansuojamų vietų skaičių bakalauro studijose. Švietimo reformai ketinama skirti apie 170 mln. eurų.

Gydymo sistemos pertvarka

Tarp numatomų reformų yra šeimos gydytojų komandų didinimas, telemedicinos vystymas, registracijos pas gydytojus tvarkos tobulinimas. Šeimos gydytojams ketinama mažinti administracinę naštą, apribojimus, kad jie galėtų daugiau problemų spręsti patys, nesiųsdami pacientų pas specialistus. Ketinama išplėsti šeimos gydytojo komandą įtraukiant sveikos gyvensenos specialistus, burnos higienistus.

Siekiant gauti specializuotas paslaugas – eilės trumpės ketvirtadaliu, o medikams atlyginimai didės vidutiniškai apie 20 proc.

Tarp gydymo sistemos pertvarkų – ir greitosios medicinos pagalbos plėtra. Numatoma jau kitais metais turėti papildomai 20 greitosios medicinos pagalbos brigadų, kurios užtikrintų greitesnį gyventojų patekimą į specializuotas gydymo įstaigas.

Bus skiriamos lėšos padidinti gydytojo profesijos patrauklumą.

• Po pertvarkos žmogus, kuris uždirba minimumą (MMA), arba 400 eurų ant popieriaus, į rankas gautų jau 393 eurus vietoje dabartinių 361 euro – 32 eurais daugiau, esant dabartiniam NPD. O jei NPD būtų prilygintas MMA, į rankas gaunama suma galėtų siekti ir 422 eurus.
• Gaunantiesiems vidutinį darbo užmokestį (VDU), arba 690 eurų į rankas, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto – rankose liks kone 60 eurų per mėnesį. Dabar gaunantiems 1 500 eurų „ant popieriaus“, arba apie 1 140 eurų į rankas, mokesčių našta mažės 3,4 proc., tai taip pat garantuotų papildomus 60 eurų kišenėje.

Parengė Vida VALAITYTĖ-IVAKHNENKO