Mokyklose pokyčiai vyksta – svarbu pozityvumas ir darbas
,,Pasikeitęs, pakitęs, kitoks, kitaip“ – tai žodžiai, kuriuos vartojame, kalbėdami apie pokyčius savo greitame gyvenime. Visokių jų būna – reikia būti atidiems ir įprasti vertinti pozityvumą. ,,Mokykla 2030. Pozityvūs pokyčiai švietime“ – respublikinė teorinė-praktinė konferencija, į kurią skaityti pranešimų bei dalyvauti Gamtos mokslų centro atidaryme pakvietė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija.
Kalbant apie pozityvius pokyčius mokykloje, galima aptarti ir besikeičiantį požiūrį į mokymą(si), ir bendravimą, ir darbo būdus bei metodus, ir įvairias priemones, ir asmeninių gebėjimų, reikalingų kompetencijų ugdymą(si) ne tik pamokose. Apie tai kalbėjo gimnazijos direktorius, dr. Kęstutis Trakšelys, kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, dr. Simonas Šabanovas, pažangos programos ,,Tūkstantmečio mokyklos“ ekspertė Rita Patalavičienė ir kiti konferencijos dalyviai, pranešimus skaitę KU dėstytojos, mokytojai. Išanalizavus gerąją patirtį, galima ja pasidalinti: mokytojai noriai mokosi.
Lituanistės Zofijos Vaitkuvienės pranešimo ,,Kitokios lietuvių kalbos ir literatūros pamokos“ medžiaga leidžia suprasti, kad mokantis taisyklingos kalbos (vartojimo ir rašybos) galima sėkmingai bei žaismingai pritaikyti inovatyvų metodą – memų kūrimą. Įtaigiai pritaikoma projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ mokymų „Kultūrinės kompetencijos ugdymas kaip integralus mokymosi procesas“ medžiaga, aktualizuojant kultūrą. Teigiamą įspūdį gimnazistams padarė susitikimas su Gargžduose gyvenančia, kuriančia dailininke ir rašytoja Ina Lukauskaite, išvyka į Kisinių kaimo kapines, prie lietuviškos žurnalistikos pradininko J. F. Kelkio kapo, Poezijos dienai skirta pamoka, vesta Gargždų parke, prie menininko L. Šiupšinsko skulptūrinės kompozicijos poetui M. Vaitkui. Pozityviai galima vertinti tai, kad mokiniai su pamokos tema susijusias užduotis, jų atlikimo techniką, būdus renkasi patys. Visa tai liudija, kad mokykloje pozityvūs pokyčiai vyksta, tik, žinoma, reikia dar daugiau įdėti pastangų, dar pozityviau bei atsakingiau nusiteikti ir dirbti.
Mokytojo Giedriaus Žemaičio pranešimas ,,Vizija – matematikos mokytojui darbo mažiau“ leidžia ir pasvajoti, ir patikėti, jog tai realu. Žinoma, pirmąja pagalba galima įvardinti motyvuotus mokinius, dirbančius sistemingai bei savivaldžiai. Šiandien mokytojui darbą šiek tiek palengvina dirbtinis intelektas, skaitmeninių priemonių naudojimas. ,,Emokykla“, ,,Eduka“, ,,Elicėjus“, ,,Alfa Erdvė“, ,,KURK“– tai kelios lietuviškos mokymo(si) platformos, kurios gali būti puikūs įrankiai, palengvinantys ugdymo veiklas tiek mokiniui, tiek mokytojui. Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija mokymo(si) platformą ,,Elicėjus“ naudoja jau antrus metus – ji mokama, įsigyta įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos STEAM ugdymo sritį. Minėta skaitmeninė priemonė įgalina mokinį uždavinius spręsti savarankiškai. Mokytojas kartu su ugdytiniu peržiūri gautus atsakymus, tyrinėja, kas pavyko, kokie sunkumai. Priemonės privalumas – leidžia pastebėti kiekvieno mokinio individualią pažangą. Tokiu atveju mokytojui darbo tikrai mažiau negu taisyti sąsiuvinyje atliktas užduotis.
Lengva įsitikinti – pokytį inicijuoja veiksmai, o pozityvumą – mokėjimas ir norėjimas kurti bendrą gėrį.
Zofija VAITKUVIENĖ, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Giedrius ŽEMAITIS, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytojas
