Nagings gargždėškis meistrau ė mozėkas instrumėntus

Dėina par trumpa, naktės par ėlga. Tēp sīkes sāka tėi, katru galvuos sokas mintiu kamūle, vo ronkas namuok ėlsietėis ė bapradiem tver poikius tvārėnius. Ba rēkala i šuonus naveiziedami, lig anims kas diktoutu, kon ė kāp darītė, tuokėi žmuonis ēn sāva keliu stebindami ė džiogindami kėtus. Tuoks ė gargždėškis rėktings žemaitis Brounius Čeliausks. A skodutius, a skrābalus, a konklės someistrautė, a noma pastatītė – nieka anam nier naīmanuoma. Vėsū galū meistrus dar gruo gropie „Pečius griūn“ – pot saksafuona ė tompa akordeuona.

Rastė sāva vėita

„Gīvenėmė svarbiausis dalīks īr īlėptė i sāva autuobusa. Je žmuogus na sāva vėituo, ons blaškuos, dūšė narami ė darba napadāra kāp priklausa, – ba mažiausės abejuonės balsė diestė gargždėškis B. Čeliausks. – Žmuogus tor žėnuotie, kon veik ė kuoki anuo misėjė žemie, soprastė, kas tuoks īr.“ Švėisi atmėnėma tautuodailėninka Vītauta Majuora sūniens sāva diedė vadėn īkviepieju, vėinu iš tū, katrėi īr Lietovuos garbie. Tuokiu žmuoniu sāva laiduos paruodīdava ėrgi švėisi atmėnėma Zita Kelmickaitė, pasak Bruoniaus, tortingiausė laidu vediejė, nes ana rasdava daug perlu, o kuožnus nuorīs anās, i švėisa iškeltās, galiejė pasėdžiaugtė. „Ont tuokiū Lietovuos žmuoniu ė laikuos tautėškoms, tuokėi sauga mūsa vertībės ė išskėrtėnoma“, – sākė gargždėškis.

Bruonius so žmuona Dalia ožaugėna pėnkis duorus vākus. Dvė dokras muokies smoiku gruotė Gargždu mozėkas muokīkluo, vo pagrondoks Tads pasėrinka mozėkas studėjės. „Priš mėiga, ka vāks bōva, ijungdavuom radėjė, o Tads vėsumet atsėsokdava LRT klasika ė klausīdavuos, kol ožmėgdava. Klasika – mozėkas muotina“, – šīpsuojės Bruonius, pasakuodams apie sūnu, katras dar do metus Olandėjuo muokīsas kontrabuosa specialībės.

Mozėkas pamuokas – nomėi

Bruonius atsėmėn, kad Vītauts Majuors, omženatėlsi, toriejė gēra, minkšta balsa, anuo māma ė māmas bruolis – gēra klausa. „Vaikīstie pasėiemiau armuonika ė grajėju. So garsas „Sok sok ratieli“ gaunas, so buosas ėrgi gaunas, bet rēk sīkio sojungtė – ė nabsėgaun. Iš Daukšatiu muokīklas parenu, koprėnė – i šuona, ė viel i ronkas armuonika, viel nasėgaun. Mama omženatėlsi atsėnešė kriesloka, atsėsieda prīšas ė primīnosi mōna tai vėina, tai ontra kuojė pradiejė muokītė. Je na mamēlė, gal ė kėtep gīvenėms būtom pasėsokės“, – apie pėrmas mozėkas pamuokas pasakuojė daug kam gabus Bruonius.

Mozėkas anon muokė ėr senuolis, katras kon iš miedi meistraudams pasėimdava šepeti ėr braukdava kuotu ī grindis, dar so kuotu ī varstuota barkšt, barkšt ė viel brūkšt brūkšt. Tēp ons so tou šepetiu turavuodava Bruoniou, ka ons armuonika nusėtverdava. „No, a na mistika? Senuolis Tads imitoudava kontrabuosa, o anuo proanūkis Tads rimta studėjoutė pasėrinka“, – pats stēbas Bruonius. Išradingė seniau bōva žmuonis: kuo īpėrktė nagaliejė, somėslīdava pasėdarītė. Bruoniaus senuolis iš kiaulės pūslies bōva padārės kāp kontrabuosa, iš kiaulės žarnas sovīniuojė  stīga, o smičius bōva iš arklė oudėguos.

Mozėkas muokīklas Bruoniou natēka lonkīti. Anumet kaime anuos ni būtė nabōva. Bet baigės vėdorėnė pasėokatėjė ė nuvēžė dokumėntus i Klaipiedas konservatuorėjė. Ož trėju dėinu, pagalvuojės, kad rēk žemėškesnės propēsėjės, atsėiemė pareiškėma. Šėlutie muokītėis vairuotuoji specialībės labiau apsėmuokiejė. Šeštadėinie grīžės autuobosu i Šviekšna partapūžioudava, kap pats sāka, 5 kiluometrus iki Daukšatiu ė da mama ūkie padiedava.

Kelės natas pažėnuodams Bruonius anumet pradiejė dūdas pūstė Veivėržienus orkestrelie, o po armėjės – grajītė vestovies ė laiduotovies. Bet par laika dūdas išējė iš maduos. Nu mōzėkas gargždėškis naatėtrūka, gal tik 13 mētu Norvegėjuo, ka senus nomus ontram gīvenėmou prikeldava, gruojė vėn diel sāvės.

Dāra naujus, taisa senus

Po tam Bruonius iemies darba Lietovuo – Klaipiedas Stāsi Šimkaus konservatuorėjuo rekiejė medėniu mozėkas instrumėntu meistra. Sūnus kāp tik īstuojė muokītėis gruotė kontrabuosu. Tada pamātė, kad daug kontrabuosu rēk tvarkītė, o sūnou jau puora bōva sotvarkės. Vėina konklėninkė pasėbiedavuojė, kad sēnas konklės, o nauju nier kam padarītė. „Iš prade kreva ī konklės pasėveiziejau, bet, kāp sakuoma, naspjauk i bolvīnė, ka narekietu išsriebtė. Pradiejau nu mažu konkliu – 9 stīgu, paskiau ė koncertėniu 29 stīgu iemiaus. Mosi kuoki 30 prikieliau senū ėr kelerės naujės someistravau“, – vardėjė Bruonius, da ė apie dešimtėi senū kontrabuosu ipūtės ontrojė gīvasti.

Par 7 metus 11 skrabalu padarės meistrus tor diel kuo ė nuosi ožrėistė – anuo someistrautas skrabalās gruo ė gargždėškis Karuolis Šileika, ė net „Lietovuos“ ansamblis! Ka nusprėndė padarītė pėrmūsius skrābalus, galvuojė, kad tik diežalelės sogebies, bet kāp anuos skombies, dar nažėnuojės. Milimetras išsėmatāvės skrābalus soprāta, kad na milimetra svarbė, o gēras ausis. Bruoniaus ausis auksėnės! Tas skombesi derėnėms, kāp ons sāka, esos par Bėrutės plauka. O je bėnt mažiausė šakēlė pasėtaikītu skrābalė būtė, tėkra skombesi nikap naišgautu. Nagings meistrus someistrāva ė pasabnius skrābalus vakams, katrus patīs grēta muok sosėrinktė.

Vo kuoks mēdis skombiausis? Klevs, sāka Bruonius, bet konkliu vėršus daruoms iš ēglės: „Ė tor būtė kou lietiau augės mēdis – so smolkiuom rėivėkiem. Nu tuo priklausa garsus. Kuožnas konklės skomb vės tėik skėrtinga, tēp, kāp ė kuožnus žmuogus tor vės kėtuoki balsa tėmbra.“

Bruoniou nu mažėns tėka krapštītėis, o instrumėntu taisīms ė darīms īr naskobus darbs. Je kas ožsāka, ons ė dabar padāra. Nomūs, katrus pats sāva ronkuom pasėstātė, tor mažēsnė ėr dėdēsnė meistarnė. Čia na vėins mozėkas instrumėnts, katrou ė pats Bruonius gruo.

„Bovau kuokiu 10 mētu armuonikierius, ka keleriu mētu posbruolis paprāšė: „To mon pagrajik pečius griūn.“  Priš 50 mētu vāka pasakīta „pečius griūn“ prisėmėniau, ka so bruoliu Zigmiu kūriem instrumėntės mozėkas gropė, katruo ons būgnus tronka“, – šīpsuodamuos diestė Bruonius. Vaduovou Maksou pasėruodė, kad „Pečius griūn“ – poikus gropės pavadėnėms. Tēp jau 6 meta ana ėr vadėnas.

Teisingoma diele rēk pasakītė, kad Bruonius dėrb Viežatiu kultūras cėntrė ūkvediu. Bet sogebiedams pataisītė mozėkas instrumėntus nagalietu tvertė, je anėi stuovietu ba nauduos. Jem konklės, ėr anuos viel skomb, o veiziedams, kāp anuom gruotė vākus muoka patīrosi pedaguogė, Bruonius tik stēbas švėnta kontrībė ė sāka: „Kol konklės gruos – Lietova gīvous.“

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autuorės nuotr.