• 18 rugsėjo, 2021
|

Narkotinių medžiagų dekriminalizavimas: požiūris keičiamas

Vyriausybė pritarė narkotinių medžiagų dekriminalizacijos projektui, kuris numato švelnesnes bausmes už neteisėtą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų laikymą ar disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti. Šis įstatymų projektas bus svarstomas Lietuvos Seime pavasario sesijoje. Parlamento Laisvės frakcija siūlė idėją legalizuoti kanapes – pramonei, medicinai ir poilsiui. Svarstoma iš esmės keisti požiūrį į kanapes ir teikti pasiūlymus jas legalizuoti – tai reiškia sukurti taisyklių rinkinį, kuris prilygtų alkoholio ir tabako rinkai: legalus įvežimas, įsigijimas, vartojimo instrukcija, įspėjimai apie vartojimo riziką ir pasekmes.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

Legalizuoti siūloma kanapes, stebint kitų šalių pavyzdį, būtų siekiama kanapių, kaip apsisvaiginimo priemonės, vartojimą prilyginti tabako ar alkoholio vartojimui.

Dekriminalizacijos projektas apima visų rūšių narkotikus. Šiuo metu net ir nedidelio bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas yra kriminalizuotas – gresia baudžiamoji atsakomybė. Lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo projektu, kuris bus svarstomas Seime, siekiama ne bausti, bet taikyti administracinę atsakomybę: už narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms, be tikslo platinti, grėstų įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 20 Eur (pakartotinu atveju – nuo 100 iki 200 Eur). Šiuo metu yra baudžiama itin griežtai. Pagal BK 259 str. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti baudžiama bauda, areštu arba galimas net laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vyriausybės priimtame dekriminalizavimo projekte numatoma galimybė taikyti administracinio poveikio priemonę, pagalbos vartojančiam asmeniui stiprinimas: įpareigoti lankytis alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, sveikatos priežiūros, bendravimo su vaikais tobulinimo ar kitose programose. Manoma, kad šia narkotikų politikos reforma bus užtikrintas pagalbos teikimas ir prieinamumas, žalos mažinimas ir visuomenės švietimas, nes pastebima, kad bausmės nesumažino vartojimo skaičiaus.

Žolelė gardinti – ne svaiginimuisi

Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė ir pati anksčiau augino kanapę – žolelę, kuri sodininkams padeda apsiginti nuo baltuko drugelio, kuris dažniausiai skraido tarp kopūstų, o paskui dėl to ant jų atsiranda kirminų. „Pati auginau kanapes, žinoma, tai buvo 8 žolelės per visą sodą. Tai žvirbliai puotaudavo, bet ir man likdavo šv. Kūčių stalui“, – vaizdingai kalbėjo A. Slušnytė. Anksčiau kanapes žemaičiai itin mėgdavo: pavyzdžiui, grūsdavo kanapes prie silkės su bulvėm. Taip pat gavėnios metu būdavo ruošiama spirgynė: kepindavo linų sėklas, grūsdavo kanapes, dėdavo druskos ir spirgynę tiekdavo prie valgių. „Mes net specialiai Klaipėdos turguje ieškodavome, kur kokią saujelę pardavinėja močiutės“, – prisimena Vėžaičių kultūros centro direktorė. Tačiau, jos teigimu, tai tik šventiniams patiekalams ir maistui, ne kasdieną tokius patiekalus gamindavusi ir kanapes grūsdavusi. „Kriminalizavus lengvuosius narkotikus, tokius augalus teko panaikinti – dabar jų sodybų lysvėse nebėra. Net ir kaime bobutės tiesiog bijodavo, kad kokia kanapė ar aguona neišlįstų. Bet tai yra nepaprastai gražus augalas, kaip besakysi, – nuomone dalijosi Alma. – Tie laukai kanapių itin gražūs vasarą, kai važiuoji per Lapius, Budrius, Mikoliškius, pati mačiau, didžiuliai laukai, bet tai – pluoštinės kanapės, kurios dėl virvių auginamos, o ne dėl apsisvaiginimo.“

Trūksta šviečiamosios veiklos

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė, dirbanti socialinį darbą, teigė, kad yra prieš lengvųjų narkotikų – kanapių legalizavimą. „Ir kaip mama, ir kaip atsakinga pilietė būčiau prieš, nes nemanau, kad žmonės turi pakankamai sąmoningumo nevartoti narkotinių medžiagų“, – samprotavo A. Lipskė. Tai į naudą neišeitų, jei psichotropinės medžiagos būtų ranka pasiekiamas dalykas. Visuomenei, ypač paaugliams, vaikams mokyklose trūksta šviečiamosios veiklos. „Žolė“ yra ne žaidimas ir nuo jos taip pat gali tapti priklausomas, todėl kvaišalų dekriminalizavimas gali tapti pavojingas. Kita vertus, kai tenka išgirsti, kad už lengvųjų narkotikų turėjimą savo reikmėms be tikslo platinti yra sodinama į kalėjimą – tai taip pat neatrodo tinkama praktika. Pašnekovė „Bangai“ teigė, kad būtų prieš neadekvačiai griežtas bausmes. „Pas mus „Carite“ prevenciniais tikslais jaunuoliai už nusikaltimus atlieka visuomenei naudingus darbus. Matau, kokie ateina: tvarkingai apsirengę, mandagūs, kultūringi, tikrai geri. Jei tokie jaunuoliai papultų į kalėjimą, tai juos sužalotų“, – įsitikinusi Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ koordinatorė A. Lipskė. Tačiau kiekviena situacija unikali. Galbūt griežtumas kažkiek sulaiko nuo narkotinių medžiagų pabandymo, o dekriminalizavus atsirastų mažesnė baimė jas vartoti. „Klaipėdos mieste buvo atliktas tyrimas, kiekvienoje mokykloje rado narkotinių medžiagų pėdsakų. Reikėtų gaudyti tuos asmenis, kurie prekiauja mokyklose, – dėstė A. Lipskė. – Paaugliams dabar atrodo, kad vartoti narkotikus yra kieta ir jie nesuvokia, kokią milžinišką žalą gali jie padaryti. Galbūt pavyzdžiu jiems galėtų būti autoritetingi žmonės, kurie patys buvo pakliuvę į narkotikų pinkles, bet paskui gebėję atsilaikyti.“

Šeimos vaidmuo – lemiamas

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos „Carito“ vadovė Sigita Lukošienė nepritartų kanapių legalizavimui. O lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas būtų išeitis tik tuo atveju, jei būtų skiriamos ne tokios griežtos bausmės: pavyzdžiui, už pirmą nusižengimą nebūtų sodinama į kalėjimą, o skiriamas įspėjimas. S. Lukošienė „Bangai“ teigė, kad karantino metu „Carite“ nėra vykdomos išblaivinimo programos, priklausomybių susitikimai. „Ateina vis tie patys klientai, turintys ar turėję priklausomybių. Mes dalijam rūbus ir pamaitinam juos“, – pasakojo S. Lukošienė. Visgi ji pastebi, kad narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas apskritai yra didelė problema. „Carito“ klientai – įvairaus amžiaus benamiai. Vieni įklimpę į alkoholizmo liūną, kiti narkomanai, matosi, kad tikrai negerai tie dalykai“, – svarstė S. Lukošienė. Labiau esą reikėtų ne Seime kuriamų projektų, o švietimo programų mokyklose. Bet svarbiausias yra šeimos vaidmuo. Būtinas rūpinimasis vaikais ir nuolatinis stebėjimas, kad šie neįniktų į narkotikus ar alkoholį. „Ir „Carito“, ir mano požiūriu, svarbu šeimoje draugiškai gyventi, nesipykti. Kai šeimoje viskas gerai, tai ir vaikai neina į pakraščius, nenuklysta“, – įsitikinusi S. Lukošienė.

„Bangos“ pašnekovių manymu, legalizuoti kanapes būtų galima tik medicininiais tikslais, o ne svaiginimuisi.

Jaunimą – šviesti, ne gąsdinti

Gargždų atviro jaunimo centro laikinai einanti direktoriaus pareigas Deimantė Venckutė teigė, kad reikėtų nueiti ilgą kelią ir pirmiausia – šviesti visuomenę bei jaunimą, o tik tuomet žengti žingsnį legalizavimo link. „Narkotinių medžiagų vartojimas yra didelė problema tarp jaunuolių. Dažniausiai ir nusikaltimai įvykdomi būtent esant neblaiviems. Todėl socialinių darbuotojų pozicija griežta – mes esame prieš visų psichotropinių medžiagų vartojimą – net nikotino bei alkoholio“, – kalbėjo D. Venckutė. Pirmiausia reikėtų paaiškinti, kodėl narkotinių medžiagų vartojimas yra žalingas ir draudžiamas. „Mūsų centras vykdo prevenciją Klaipėdos rajone, vykstame į kaimiškas vietoves. Pastebime, kad trūksta švietimo: jaunuoliai žino, kad daro tai, kas draudžiama, tačiau nesupranta, kodėl turėtų būti nevartojama“, – pasakojo Deimantė. Šiuo karantininiu laikotarpiu dėl socialinės atskirties – neveikiant beveik visam sektoriui, t. y. nėra būrelių arba jie tik nuotoliniai, neveikia jaunimo ir laisvalaikio centrai, į mokyklą eiti negalima – pastebimas suaktyvėjęs jaunimo psichotropinių medžiagų vartojimas. Pasak D. Venckutės, niekam ne paslaptis, kad karantino metu visgi rengiami slapti vakarėliai, daugiau vartojamas alkoholis. „Nuo praeitų metų pastebime tendenciją, kad jaunuoliai dažniau rūko elektronines cigaretes, o tai taip pat psichotropinė medžiaga. Tėvams sunkiau suprasti, mat nėra tokio stipraus kvapo, kaip įprastų cigarečių“, – dėstė jaunimo darbuotoja. Ji girdėjusi, esą šiuo metu narkotinių medžiagų paplitimas aptinkamas Dituvos soduose.

Visuomenė dar nepasiruošusi

„Bangos“ pašnekovės nuomone, kanapių legalizavimas būtų orientuotas į pilnamečius, dirbančius asmenis, turinčius daugiau pajamų. „Paaugliai dažniau vartoja pigesnes, todėl kartais žymiai pavojingesnes psichotropines medžiagas. Įsigyti „žolės“ jiems per brangu“, – teigė Deimantė. Tiesa, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, kanapių legalizavimas atneštų naudos: tai padėtų ištraukti iš šešėlio nelegalius prekeivius, kurie pardavinėja „žolę“. „Dažnai į platinimo tinklus yra įtraukiami paaugliai, neturintys 14 m., nes šiems negresia didelė baudžiamoji atsakomybė. Kanapių legalizavimas užkirstų kelią nelegaliai prekybai, o valstybė surinktų daugiau mokesčių“, – samprotavo D. Venckutė. Jos manymu, šiuo metu visuomenė dar nėra pasiruošusi kanapių legalizavimui. Tai nespręstų problemos, o situacija taptų gal net šiek tiek nevaldoma. „Šiuo metu nesusitvarkome, kai tai yra nelegalu, žmonės randa būdų įsigyti ir vartoti. Tai kaip būtų, jei legalizuotume?“ – kėlė klausimą D. Venckutė, kita vertus, samprotaudama, kad problema esanti daugiabriaunė. Įvairios bausmės ir baudos šios kartos jaunimo neišmoko atsakomybės, tad didžioji viltis – orientavimasis į švietimą ir šiuolaikiškas prevencijos priemones.


KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos liberalų frakcijos narė, Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos komisijos pirmininkė Aušra GUDAUSKIENĖ:

    ‒ Kol neaišku, ar dekriminalizavimo įstatymo projektas bus priimtas, komisijoje dėl šio įstatymo projekto diskutuota nebuvo. Tačiau kovo mėnesį patvirtintas Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos komisijos 2021 m. priemonių planas orientuotas į tęstinį prevencinį darbą per sveikatos ir socialinę prizmę, nepriklausomai nuo sprendimų dėl dekriminalizavimo.

    Šiame įstatymo projekte kalbama apie bausmių švelninimą už nedidelių narkotinių medžiagų kiekių disponavimą ne platinimo tikslais, ne apie legalizavimą. Būtų taikoma ne baudžiamoji (įkalinimas), o administracinė atsakomybė (įspėjimai, baudos).

    Nesiimu prognozuoti, kokį poveikį priimtas įstatymas turėtų visuomenės elgsenai, tuo labiau, kai dar nesuvaldyta pandemija su visomis jos pasekmėmis emocinei ir fizinei sveikatai. Manau, kad savižudybių, nusikalstamumo situacija priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių negalėtume susieti vien su atsakomybės už narkotinių medžiagų disponavimą švelninimu. Manau, vartojimo priežastys yra kur kas gilesnės, nei taikomos atsakomybės pobūdis. Mano nuomone, ar bus priimtas šis įstatymas, ar ne, niekur nedingsta prevencijos svarba. Tai yra ir bus galimybė užbėgti už akių skaudžioms pasekmėms, kai kasdieniai pokyčiai diktuoja iššūkius teisėsaugai, ugdymo įstaigoms, tėvams, vaikams… Socialinių, sveikatos įstaigų koordinuoti veiksmai, šeimų įtraukimas į prevencinį darbą, institucijų bendradarbiavimas, vaikų, jaunimo užimtumas gali mažinti rizikas įklimpti į priklausomybes ir padeda išvengti nepataisomų įvykių.

Monika CALZONAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių