Naujos augalų veislės – į pagalbą ūkininkams kovojant su klimato kaita
Klimato kaitos nulemti nepastovūs orai – vienas sudėtingiausių iššūkių, su kuriais turi susidoroti Lietuvos ūkininkai. Naujos kartos trąšos, augalų apsaugos produktai, žemės ūkio mašinos – tik dalis priemonių, kurios padeda įveikti permainingo klimato negandas. Tačiau vienu geriausių sprendimų kovojant su klimato kaita laikomas naujų augalų veislių išvedimas, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Selekcininkai kuria veisles, kurios gerai auga ir vis ekstremalesnėmis bei sparčiai kintančiomis oro sąlygomis. Ateinančiais dešimtmečiais šiuolaikinis žemės ūkis turi gaminti daugiau augalinės kilmės produktų, išsaugant gamtos išteklius ir biologinę įvairovę kintančiomis klimato sąlygomis. Novatoriški augalų selekcijos ir sėklų gamybos metodai suteikia ūkininkams prieigą prie geriausios kokybės sėklų, kurios atlieka svarbų vaidmenį padedant jiems reaguoti į klimato kaitą ir jos keliamą naujų kenkėjų bei ligų spaudimą“, – sako „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas.
Veislių kūrimas – ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas
Kaip pasakoja S. Augas, norint sukurti naują augalų veislę, gali prireikti ne vienerių metų: skaičiuojama, kad vidutiniškai šis procesas trunka apie 10 metų. Tai, anot jo, nulemia ilgamečiai bandymai ir vertinimai, kaip konkreti veislė prisitaiko prie klimato sąlygų.
„Klimato kaita – ilgalaikis procesas: temperatūros keičiasi ne per vieną dieną, o per ilgus metus. Taip yra ir su naujų veislių išvedimu. Selekcininkai kuria naujas veisles, jas testuoja ir vertina, kaip jos auga konkrečiomis klimato sąlygomis, o tai užtrunka“, – teigia žemės ūkio ekspertas.
Jis taip pat pabrėžia, kad vienas pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria selekcininkai Europoje – sukurti tokias augalų veisles, kurios būtų atsparios pasikartojantiems sausringiems laikotarpiams, karščio bangoms.
„Nors šiųmetė vasara – klasikinė lietuviška, dar pernai ir anksčiau kentėjome nuo užsitęsusių sausrų, kurios Europoje vyksta nuolat. Kiekvienais metais turime ir vis daugiau karščio rekordų. Todėl viso regiono, taip pat – ir Lietuvos, selekcininkai kuria, vysto ir atrenka tokias augalų veisles, kurios būtų kuo atsparesnės šiems aplinkos procesams. Tik mokslo pažanga leis selekcininkams greičiau sukurti geresnes, labiau pritaikytas ir klimatui atsparias augalų veisles“, – paaiškina S. Augas.
Europos Sąjungos (ES) Bendrijos augalų veislių tarnybos duomenimis, visoje ES per metus registruojama 3,5 tūkst. naujų javų, daržovių, vaisių ir kitų augalų veislių – maždaug po 10 kasdien. Nors skaičius atrodo didelis, bet tik keli procentai tyrimuose dalyvaujančių veislių gauna šią registraciją ir gali būti pateiktos į rinką.
„Ne visos naujos veislės yra pranašesnės už rinkoje esančias. Todėl labai svarbu jas tirti vietos sąlygomis. Selekcininkui sukūrus naują veislę ir padauginus pirmąsias sėklas, jos patenka į bandymų laukus. Turi praeiti mažiausiai dveji–treji metai, jog būtų galima įsitikinti naujos veislės pranašumu. Sėkmės atveju, pradedamas sėklų dauginimas, kuris irgi trunka mažiausiai dvejus metus. Galiausiai, ūkininkai gali įsigyti naujų veislių sėklas“, – paaiškina S. Augas.
Sėklų sektorius – žemės ūkio ir maisto grandinės širdyje
Naujausi moksliniai tyrimai rodo: augalų selekcijos inovacijos svariai prisideda prie ūkininkavimo, maisto gamybos ir visos ekonomikos ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo. Nustatyta, kad dėl atliekamos selekcijos žemės ūkio augalų derlingumas padidėja vienu procentiniu punktu kasmet.
„Pavyzdžiui, naujos augalų veislės didina pasėlių derlių bei mažina pesticidų, trąšų ir kitų medžiagų poreikį. Išvedus naujas veisles, taip pat pagerėja augalų savybės ir ilgėja šviežių produktų galiojimo laikas: tai leidžia labiau palaikyti sveiką mitybą ir spręsti maisto švaistymo problemą. Nuolatinis novatoriškų kokybiškų sėklų srautas yra būtinas siekiant prisidėti prie tvarios žemės ūkio produkcijos, švelninti klimato kaitą, išmaitinti augančią pasaulio populiaciją ir remti taupiai išteklius naudojančias ūkininkavimo sistemas“, – sako „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius S. Augas.
Apie „Dotnuva Seeds“
Nuo 2003 m. Dotnuvoje įsikūrusi „Dotnuva Seeds“ sėklų gamykla gamina įvairių rūšių ir veislių žemės ūkio augalų sėklas. Sėklomis prekiauja bendrovė „Linas Agro“, o pagrindinės sėklų rinkos yra Lietuva, Latvija ir Estija.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB Akola group.
Daugiau informacijos:
Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, „Linas Agro“ komunikacijos vadovė
Tel.: +370 694 95052, el. paštas: i.dauguvietyte@linasagro.lt
Pranešimas žiniasklaidai
