Nebus pokyčių – nusirisime iki graikų
Iš finansinio sunk-mečio iškopę lietuviai didžiuojasi savo darbštumu, gebėjimu laiku susiveržti diržus. Tačiau praėjusią savaitę Gargžduose viešėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas DARGIS įspėja, kad toli gražu nesame apdrausti nuo graikų likimo. Finansai jam gerai pažįstama sritis, mat pirmąjį milijoną jis uždirbo vos per pusantrų metų.
Demografiniai rodikliai nedžiugina
Vasaros pavakarę Gargždų muzikos mokyklos salėje R. Dargis su gargždiškiais, rajono gyventojais ir vietos politikais dalijosi įžvalgomis apie Lietuvos perspektyvas. Anot jo, valstybės gerovę lemia keletas dalykų. Pirmiausia tai žmonės, jų kiekis – demografiniai rodikliai. Antra – šalies finansai. Trečia – valstybės konkurencingumas. Apie vieną iš konkurencingumo elementų – darbo santykius, socialinį modelį – paskutiniu metu labai daug informacijos, tačiau tai tik maža konkurencingumo dėlionės detalė.
„Lietuvos demografinė situacija prastėja. Vien emigrantų skaičius, palyginti šių metų pirmąjį pusmetį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo. Žinoma, yra daugiau ir grįžtančiųjų, vyksta reemigracija. Tačiau bendras balansas yra neigiamas. Juolab kad dažniausiai neįvertinamas neigiamas gimimų skaičius. Apie 8 000 žmonių gimsta mažiau nei miršta. Be to, Lietuva yra sparčiausiai senstanti ES šalis. Pramonininkai jau seniai kelia migracijos klausimą, tačiau politikai tik šį pavasarį pasirašė susitarimą, kuris iš esmės liks politinė deklaracija, jei nebus rengiami konkretūs dokumentai, sąlygos ir pan.“, – įsitikinęs R. Dargis.
Gelbsti europinė parama
Kalbant apie finansus, anot Pramonininkų konfederacijos prezidento, iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo nebloga: bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, Lietuvos skola maža. Tačiau jis priminė, kad mūsų šalis kasmet gauna apie 7 milijardus litų europinės paramos. Poveikis bendrajam vidaus produktui juntamas kaip 11 milijardų litų. Mat įgyvendinant projektą įdarbinami statybininkai ir pan. Jei Lietuva nebūtų ES narė ir negautų minėtos paramos, R. Dargio skaičiavimais, kasmet iš biudžeto reikėtų atimti dar po 3 milijardus litų. Greitai atsidurtume graikų vietoje.
Kitas svarbus aspektas, kad ES parama jau 2020 m. gali reikšmingai sumažėti. Mat pagal stojimo į ES sutartį ji skiriama tol, kol valstybės BVP kiekis vienam žmogui pasieks 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Lietuva jau beveik pasiekė šį rodik-lį, tai lėmė kasmet mažėjantis gyventojų skaičius.
Dėl to jau dabar labai svarbu gaunamą paramą išnaudoti efektyviai, nesusikurti sau papildomų problemų. „Deja, pinigai dažnai leidžiami neišanalizavus situacijos. Pavyzdžiui, pagal valymo įrenginių, vandentiekio tiesimo programą nuvedami tinklai kone į kiekvieną trobą. Tačiau tie kaimai vis labiau tuštėja. O sistemą svarbu naudoti, kitu atveju teks grąžinti ES lėšas“, – modeliavo galimus scenarijus R. Dargis.
Akivaizdus valdininkų perteklius
Konkurencingumas – dar vienas komponentas, turintis lemiamą reikšmę valstybės klestėjimui. Kaip jau minėta, konkurencingumo sąvoka turi daug dedamųjų dalių. Pavyzdžiui, neigiamai veikia tai, kad gyventojų skaičius mažėja, o savivaldybių administracijos pučiasi. „Žmonės, dirbantys valstybinėse institucijose ar valstybės valdomose įmonėse, sudaro 450 tūkst. iš
1 065 000 dirbančiųjų pagal nuolatines sutartis. Manau, tai išties per daug. Kyla klausimas, ar esame rinkos ekonomikos valstybė, ar naujas modelis: socialistinė valstybė su rinkos elementais“, – juokavo Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, Lietuvoje jau yra sukurta tiek infrastruktūros – mokyklų, darželių, inžinerinių tinklų ir kt. – kad po 10 metų šalis vargiai ją bepajėgs išlaikyti. Juk kaimų mokyklos pustuštės… O dirbančiųjų ir mokančiųjų mokesčius, kurie reikalingi visam valstybės veikimo aparatui, sukurtai infrastruktūrai išlaikyti, skaičius mažėja, 2020 m. prog-nozuojama, kad Lietuvoje begyvens vos 2,6 mln. gyventojų.
Švietimo sistema atsilieka
Vienas iš esminių dalykų, keliant konkurencingumą į aukštesnį lygmenį – švietimo sistemos pokyčiai. Jie gali garantuoti valstybės ekonomikos augimą. „Svarbu, jog profesines mokyklas, universitetus baigę jaunuoliai gebėtų kurti didesnę pridėtinę vertę. Deja, dabartinės mokyklų programos nereflektuoja į pokyčius, vykstančius pasaulyje. Šiuolaikinė gamyba greitai persikels į skaitmeninę erdvę,
tačiau informatikos, fizikos, matematikos egzaminus renkasi vis dar ne daugelis“, – pastebėjo R. Dargis. Jis akcentavo, kad šiuolaikiniams vaikams svarbu ugdyti kūrybiškumą, lyderystę, lankstumą. Žinių teikimas jau nebeturėtų būti pagrindinis mokytojų darbas.
Deja, daug pedagogų, taip pat universiteto dėstytojų nėra persiorientavę, tad tikslinga peržiūrėti jų ruošimo programas. Kelti mokytojų, dėstytojų specialybės prestižą, didinti atlyginimus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 43 aukštosios mokyklos. R. Dargio manymu, šis skaičius galėtų būti kuklesnis. Juolab kad kai kurios studijų programos jau beveik nesulaukia stojančiųjų.
Siekiant susidoroti su šiais iššūkiais reikia politinės valios. Vis dėlto Pramonininkų konfederacijos prezidento patirtis liudija, kad dažno politiko šūkis – „Jei gali nieko nedaryt, tai nedaryk.“
