Nepastovūs pavasario orai skatina būdrauti keliuose

Atslūgus šalčiams ir ištirpus sniegui, automobilių vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti. Pavojų kelia permainingi orai. Dėl drėgmės ir iš žemės nepasitraukusio įšalo susiformuoja vadinamasis juodas ledas, kurio nesimato. Šis reiškinys gali tapti tragedijos kelyje priežastimi.

Šiuo laikotarpiu Vakarų Lietuvoje vyrauja nepastovūs orai. Dažnai lyja, lietų keičia šlapdriba ar sniegas, tvyro rūkai. Kelių dangos būna drėgnos ar šlapios, o žemė dar įšalusi, todėl naktimis ir paryčiais kelių dangos apledėja. Esant tokioms sąlygoms, kelio danga gali apledėti ir dieną net esant 5 laipsniams šilumos. Jei orai apniukę, tokio apledėjimo tikimybė mažesnė, bet pašvietus saulei ir pradėjus šilti kelio dangai ant jos pradeda formuotis „juodasis ledas“.

Toks reiškinys yra pavojingas todėl, kad jis gali susidaryti itin greitai ir būna trumpalaikis. Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojų labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę ir pajunta tik tada, kai automobilis jau pradeda slysti. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Taip bus, kol iš žemės neišeis įšalas.

Kelių dangos apledėja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose. Pastarieji gali būti įvairaus ilgio – tęstis kelis šimtus metrų ar kelis kilometrus. Nežinosi, kada įvažiuosi į apledėjusį kelio ruožą.

Tokius staigius apledėjimus nuspėti sunku ir kelininkams. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnybos budėtojai gauna nemažai telefoninių nusiskundimų dėl atskiruose kelių ruožuose atsiradusių slidumų. Daugelis galvoja, kad kelininkai nieko neveikia. Nemaloniausia išklausyti skambinančiųjų priekaištus, kad jie moka mokesčius ir todėl keliai esą turi būti tokie kaip vasarą. Dauguma, užvaldyti pykčio ir emocijų, net nesugeba išklausyti budėtojų atsakymų. Akcentuojame, kad iš tiesų į kiekvieną informaciją yra reaguojama labai rimtai ir atsakingai. Juk nuvykti į kažkurį slidų kelio ruožą reikia laiko, o nuvykus neretai paaiškėja, jog slidumai jau dingę. Tokie slidžių kelio ruožų „gaudymai“ irgi kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ kviečia visus eismo dalyvius būti tolerantiškus vieni kitų atžvilgiu, nes žiemą niekada vasariškų kelių nebuvo ir nebus. Vyraujat permainingiems orams, kreipiamės ir prašome vairuotojus pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, važiuoti taip, lyg visada būtų slidu ir stebėti kelio dangą. O jeigu nutiko taip, kad automobilis pradėjo slysti, svarbiausia – nepanikuoti. Reikėtų laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimu. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia, galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – reikėtų vairuoti ir pasistengti atsikratyti greičio.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnyba budės iki balandžio 15 dienos, ir keliai bus prižiūrimi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką.

Pėsčiuosius ir dviratininkus dar kartą raginame pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai tamsiu paros metu, jei nedėvi šviesą atspindinčios liemenės, neturi prisisegę atšvaito ar dviračiuose neįrengti šviesą atspindintys elementai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šiuo metų laikotarpiu labai svarbu būti laiku pastebėtiems vairuotojų. Tamsiu paros metu keliu einančius žmones vairuotojai įžvelgia tik automobiliui visai prie jų privažiavus (likus iki pėsčiojo apie 30 m). Turint prisegtą atšvaitą pėsčiasis pastebimas iš 150 m atstumo.

Kai ryte ir vakare tamsu, rūkas ar apniukę, į kelią išeikite tik segėdami atšvaitus, turėdami šviečiantį žibintą, vilkėdami liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis ar turėdami kitų šviesą atspindinčių priemonių. Šeima labai daug gali padaryti savo narių saugumui: neišleisti savo artimųjų į tamsų kelią be atšvaitų, sulaikyti artimuosius nuo nederamo poelgio.

Neturėtumėme pamiršti, kad niekas nuo nelaimės neapsaugos taip, kaip tai padarytumėte patys.

Tačiau norisi ir pasidžiaugti išaugusiu eismo dalyvių sąmoningumu ir saugaus eismo svarbos suvokimu. 2016 m. Klaipėdos regiono keliuose žuvo 10 žmonių, o 2006 m. žuvusiųjų buvo 60. Pėsčiųjų 2016 m. žuvo 1, o 2006 m. – 12. Dviratininkų pernai žuvo 1, o prieš dešimt metų – 7. Akivaizdu, kad eismo dalyvių, kelininkų bendrų pastangų dėka tai patys mažiausi žuvusiųjų skaičiai per pastarąjį dešimtmetį.

• VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnyba budės iki balandžio 15 dienos, ir keliai bus prižiūrimi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką.
• 2016 m. Klaipėdos regiono keliuose žuvo 10 žmonių, o 2006 m. žuvusiųjų buvo 60. Pėsčiųjų 2016 m. žuvo 1, o 2006 m. – 12. Dviratininkų pernai žuvo 1, o prieš dešimt metų – 7.

Gintaras RAMANAUSKAS

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas