Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas dr. Jurgis Šaulys

Diplomatas, filosofijos daktaras, žymus politikos ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (1918 m.) – tai dar ne visi žodžiai, kuriais galėtume apibūdinti įvairiapusę šio žmogaus, kilusio iš mūsų rajono Balsėnų kaimo, veiklą.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus yra numatęs išleisti dr. Jurgio Šaulio monografiją.

Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos okupacijos metais Jurgis Šaulys, apsigyvenęs Šveicarijoje, kaupė valstybės dokumentus, memuarus, knygas, rašė ir spausdino istorinius bruožus apie Lietuvos valstybės atsikūrimo laikotarpį ir vėlesniuosius metus.

Šiandien „Bangos“ skaitytojams siūlau keletą ištraukų iš jo straipsnių „Po Vasario 16 dienos“, 1947 metų vasario-kovo mėnesiais spausdintų JAV lietuvių tautinės minties savaitraštyje „Dirva“. (Citatų stilius ir kalba netaisyti – red. pastaba).

9–10-ajame „Dirvos“ numeriuose dr. Jurgis Šaulys rašo, jog „laikotarpis nuo 1918 m. vasario 16 d. iki lapkričio 11 d., kada buvo sudarytas pirmutinis mūsų laikinos vyriausybės šešių ministerių kabinetas su prof. Voldemaru priešakyje, buvo pilnas tylių, bet atkaklių kovų su vokiečių okupacija dėl Vyriausybės sudarymo. Esu gyvas visų tų kovų dalyvis ir turiu šį tą papasakoti“.

Vasario 16-ąją Lietuvos Tarybai nutarus paskelbti Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą ir pasirašius visiems jos nariams po deklaracija, pasirūpinta, kad apie tai sužinotų Lietuvos visuomenė ir užsienis. Jurgis Šaulys išvardija žygius, kurių tada buvo skubiai imtasi:

1. Duota Lietuvos Tarybos organui „Lietuvos Aidui“ išspausdinti Nepriklausomybės deklaraciją, o mano buvo parašytas tai progai pritaikytas įžengiamasis straipsnis;

2. Mano buvo tą pat vakarą, Lietuvos Tarybos pavedimu, nuneštas deklaracijos tekstas Vokiečių užsienio reikalų ministerijos atstovui – pasiuntinybės patarėjui von Boninui, akredituotam prie okupacinės vyriausybės šefo, su prašymu pranešti jį Vokiečių vyriausybės žiniai;

3. Dar tą patį vakarą slaptu keliu išsiųstas deklaracijos tekstas Vokiečių reichstago nariui Erzbergeriui į Berlyną.

Šiandien Lietuvos istorijos tyrėjams dr. Jurgio Šaulio užrašai turi tokią pat svarbią reikšmę, kaip ir kito kraštiečio, nuo Endriejavo kilusio nepriklausomos Lietuvos politiko ir diplomato dr. Edvardo Turausko knyga „Lietuvos nepriklausomybės netenkant – faktai“.

J. Šaulys liudija, jog „Lietuvos Aido“ numeris su deklaracijos tekstu vokiečių okupacinių organų buvo konfiskuotas, tačiau Nepriklausomybės paskelbimo Akto tekstą pavyko išspausdinti ir paskleisti Lietuvoje atskirais lapeliais. Okupacinė valdžia pratrūko iš apmaudo. Vasario 21 d. Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai įsakmiai pranešta, jog Reicho vyriausybė reikalauja grįžti prie 1917 metų gruodžio 11 dienos sutarties, nustačiusios santykius tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Po ilgų diskusijų, diplomatinių pokalbių ir susitikimų pagaliau rastas būdas Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir Vyriausybės sudarymui. Tų pačių metų kovo 20 dieną Lietuvos Tarybos išrinktai delegacijai, kurią sudarė signatarai – kunigas J. Staugaitis, teisininkai Jonas Vileišis ir Jurgis Šaulys, pavesta oficialiai pranešti Reicho vyriausybei apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą ir prašyti jos pripažinti Lietuvos vyriausybę.

Berlyne įteikęs Vokietijos vyriausybei surašytą raštą, Jurgis Šaulys delegacijos vardu padėkojo už nepriklausomybės pripažinimą. Ta proga į Berlyną buvo atvykęs Lietuvos Tarybos pirmininkas Antanas Smetona, vėliau prisijungė prof. A. Voldemaras, kun. J. Purickis. Kaip rašo J. Šaulys, tomis dienomis „nuotaika Berlyne buvo saldžiai rūgšti. <…> Jei Reicho vyriausybė, apystovų verčiama, buvo priversta pareikšti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, tai daryti kurių nors išvadų iš to savo pripažinimo akto ji visai nei nemanė. Priešingai, savo veiksmais ji po nuolatinių veiksnių įtaka visa darė duoti mums pajausti, kad ji su tuo pripažinimo aktu nesiskaito. <…> Krašte ėjo toliau tikras vokiečių siautimas ir savavaliavimas, rekvizicijos ėmė darytis vis sunkesnės ir griežtesnės. Krašte ėjo kaip ėjęs griežtas Lietuvos miškų naikinimas ir miško medžiagos gabenimas į Vokietiją <…> Lietuvos liaudies mokyklos, kiek jų buvo leista, buvo ir toliau, jau po Nepriklausomybės pripažinimo, vokietinamos <…> Tuo pat laiku Vokietijos spaudoje buvo plačiai vedama akcija už Lietuvos sujungimą su Saksonija iš vienos ir už personalinę liniją su Prūsais iš antros pusės…“

J. Šaulys šiame straipsnyje toliau rašo: „Lietuvos Tarybos nariams, kurie žiūrėjo toliau į ateitį, buvo aišku, kad vokiečiams laimėjus karą vargu ar iš 1917 m. gruodžio 11 d. formulės tektų kas Lietuvai, o pralaimėjus, kas atrodė jau tuomet greičiau lauktina, pasirėmus ta formule konvencijos, rišančios Lietuvą, turės atkristi savaime“.

1918 metų spalio 20 dieną audiencijos pas Vokietijos kanclerį Maxą von Badeną metu Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas gavo sutikimą sudaryti Lietuvos Vyriausybę. Tuo pačiu laiku Jurgis Šaulys buvo paskirtas oficialiu Lietuvos atstovu Berlyne – pirmuoju Lietuvos Valstybės pasiuntiniu užsienyje.

• Vakar Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko tradicinis Vasario 16-osios Akto signatarų pagerbimo ceremonialas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su signatarų palikuonimis ir jų artimaisiais bei Signatarų klubo nariais. Prezidentės įteiktos gėlių puokštės, apjuostos trispalviais kaspinais, padėtos signatarų atminimo vietose.

• Signataro dr. Jurgio Šaulio sūnėno, Gargždų miesto garbės piliečio Česlovo Tarvydo vadovaujama delegacija, kurią sudarė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, miestelio bendruomenės bei kultūros atstovai, Prezidentės gėlių puokštę padėjo prie paminklo Balsėnų kaime, signataro gimtinės vietoje.