Netradicinis laidojimas – orus palydėjimas į amžinybę

Pamažu žmonės jaukinasi mintį, jog palaikų kremavimas – estetiškiausia ir ekologiškiausia laidojimo forma. Lietuvoje veikia keturi krematoriumai, iš jų du – Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje. „Stengiamės pagarbiai palydėti į paskutinę kelionę, kad patys jaustumėmės oriai, konsultavausi su dvasininkais, ar teisingai darome“, – „Bangai“ kalbėjo „Cremains“ krematoriumo, trečius metus veikiančio Ketvergių kaime, vadovas Justinas Savickas.
Mirtis – gyvenimo virsmas
„Mes ilgai bijojome mąstyti, kalbėti apie mirtį, savo laidotuves, o Vakarų kultūroje mirtis, kaip ir gimimas, – gyvenimo dalis. Esant norui, savo valią reikia pareikšti gyvam. Tai gera praktika, nes tada palengvėja artimiesiems, – įsitikinęs laidojimo paslaugų ir krematoriumų UAB „Cremains“ vadovas J. Savickas. – Ruošiame projektą, kad galėtume pasiūlyti valią pareikšti pačiam gyvam. Tai trišalė sutartis tarp krematoriumo, valią išreiškusio žmogaus ir valios vykdytojo. Žmogus gali iš anksto susiplanuoti savo laidojimą – jau esame pribrendę.“ Jis pastebėjo, kad dabar keičiasi požiūris į kremavimą, vieną iš laidojimo būdų. Anot pašnekovo, tai paprasčiau, patogiau ir pigiau.
Į amžinybę palydint brangų žmogų išgyvenimai panašūs: prie kapo duobės išgirdus pirmo grumsto dunkstelėjimą į karsto dangtį, skaudžiai dilgteli. Užsidarius kremavimo įrenginio durims, žmonės irgi jautriai sureaguoja: viskas baigta.
Visgi manoma, jog kremuotą mirusįjį artimiesiems lengviau paleisti, mažesnis graudulys atsisveikinant su velioniu. „Kremavimo būdu kaulų dūlėjimą 100–200 metų sutrumpiname iki kelių valandų“, – „Bangai“ kalbėjo J. Savickas.
Paskutinis atsisveikinimas
Vienas šios bendrovės padalinys – krematoriumas „Cremains“ trečius metus veikia Ketvergių kaime, Dovilų seniūnijoje. Pasak vadovo, per tą laiką kremuota apie 5 tūkst. mirusiųjų.
„Teikdami laidojimo paslaugas, supratome, jog Vakarų Lietuvos regione reikalingas krematoriumas, nes dešimtmetį veikė tik Kėdainiuose – kremuoti tekdavo vežti ir į Latviją ar Lenkiją“, – atskleidė J. Savickas.
Į „Cremains“ tenka riedėti žvyruotu miško keliuku – nedidelis pastatas stūkso gamtos apsuptyje, beveik nepastebimas nuo intensyvaus eismo kelio Ketvergiuose. Netoliese įrengta saulės elektrinė, kuri krematoriu­mą aprūpina elektros energija.
Iš nedidelio koridoriaus – durys į kuklią atsisveikinimo salę, kur prieš kremavimą trumpam susirenka velionio artimieji. Tačiau ne visada jie čia atvyksta. „Dirbame su juridiniais asmenimis – laidojimo namais, kurie atveža mirusįjį, – kalbėjo J. Savickas. – Prieš tai būna paruošti dokumentai, procesas aptartas su artimaisiais.“
Techninė kremavimo dalis – šalia esančioje patalpoje. Čia palydėjusieji velionį mato paskutinį kartą. Karstas uždedamas ant įkėlimo mechanizmo priešais kremavimo įrenginio vartus. Paspaudus mygtuką, šie atsidaro ir velionis per 3–4 sekundes patenka į vidų, kur sklinda šviesa ir šiluma.
Kas per kaminą išeina
Už kitų durų, kur sudėtinga kremavimo įranga, bet kas negali patekti. Šioje patalpoje yra deginimo krosnis, šilumokaitis ir filtravimo sistema. Čia dirba operatorius. Mirusiojo kremavimas trunka dvi valandas. Krosnis įkaitinama iki 850 ⁰C temperatūros, o baigiantis kremavimui – iki 1 200 ⁰C. Antrinėje degimo kameroje sudega viskas, kas lieka po pirminio: dūmai, kvapai, garai. Galingoje talpoje garas vėsinamas nuo 800 0C temperatūros, kad galėtų patekti į valymo filtrus. J. Savickas pastebėjo, jog žmonėms įdomu, kas išeina per kaminą. „Švarus baltas garas, – patikino jis. – Pas mus nuolat lankosi specialistai, tikrintojai ir stebi, kad viskas būtų atliekama pagal reikalavimus.“
Dar pusvalandžio prireikia sutvarkyti iš krosnies ištrauktus pelenus: išrinkti nesilydančias detales, vinis nuo karsto, dantų implantus, pagamintus iš medicininio plieno. Įrenginys susmulkina likusius fragmentus – tai nėra vienalytė medžiaga, ir pelenai supilami į kapsulę ar urną. Kremavus mirusįjį, lieka nuo 1 kg iki 4 kg pelenų. Kremuoti palaikus kainuoja 375 eurus.
Pasak J. Savicko, kremavimas įmonei brangiai atsieina – reikia daug investuoti. „Tai ir dujos, ir įranga, kurios detalės labai brangios, jas tenka atsivežti iš užsienio, – kalbėjo pašnekovas. – Nuolat konsultuojamės su įrangos gamintojais, kurie turi nuotolinę prieigą, kad nutikus bėdai pasitartume per internetą. Čia sukurta saugi darbo aplinka – prireikus sklendės atsidaro, kad nesusidarytų slėgis. Galvojame, kaip savo verslą daryti ekologiškesnį, tvaresnį, socialiai atsakingą.“
Kremavimas vyksta pagal poreikį – krematoriumas gali dirbti visą parą, be laisvadienių. Iš viso čia pamainomis dirba 3 operatoriai.

Pažinimas keičia nuomonę
Kremavimas – tai ne tik mirusiojo įdėjimas į karstą. J. Savickas, baigęs vadybos magistro studijas, prisipažino, kad dirbdamas laidojimo paslaugų srityje mokosi visą laiką. „Esu šiek tiek fizikas, chemikas, turiu išmanyti įstatymus, būti inžinieriumi ir psichologu. Aš privalau suprasti įrangos veikimą, pažinti terpę, kurioje dirbu“, – atskleidė jis. J. Savickas sakė esąs katalikas ir jam labai svarbus suvokimas, kad kremavimas – teisingas dalykas. „Konsultavausi su įvairių konfesijų dvasininkais. Mane patikino, jog teisingiausia ritualą atlikti prieš kremavimą, bet jeigu nepavyko, tai pašventinti galima ir laidojimo metu“, – dėstė pašnekovas.
Su „Cremains“ krematoriumu gali susipažinti kiekvienas. Ypač jo veikla domisi Ketvergių gyventojai. Pasak vadovo, apsilankęs vienas ketvergiškis norėjo pasižiūrėti, kaip atrodo filtrai, ar jie veikia ekologiškai, jam kilo rimtų klausimų.
„Atvykęs kitas bendruomenės narys šypsodamasis sakė planuojantis mirtį ir gal norėtų kremuotis – norėjo pasižiūrėti, kas gi čia jo laukia. Parodėme visą procesą, kiek jis galėjo priimti emociškai“, – kalbėjo J. Savickas.
Pasak jo, ne vienas po ekskursijos krematoriume į kremavimą žvelgia ramiau, netgi kai kurių nuomonė pasikeitė – sutiktų kremuotis. „Nebe taip baisu atrodo pamačius aplinką, įsitikinus, jog čia dirba rimti darbuotojai. Nieko mistiško ir kažko negražaus čia nėra – viskas natūralu, – dėstė krematoriumo vadovas. – Vyresni žmonės konservatyvūs, pareigingi, nenorintys naštos užkrauti savo vaikams. Jaunimas mirtį priima natūraliai, suvokdamas, jog tai gyvenimo virsmo dalis, o vyresniems reikia pamąstyti, įsitikinti, pamatyti, kad pakeistų nuomonę. Betgi kas anksčiau buvo tabu, dabar tampa norma.“

Bažnyčia neprieštarauja palaikų kremavimui, bet neleidžia pelenų laikyti namuose ar jų išbarstyti gamtoje. 2016 m. Vatikane pristatyta Tikėjimo mokymo kongregacijos instrukcija dėl palaikų kremavimo.
Pastaruoju metu mirusiųjų palaikų kremavimas vis dažniau pakeičia tradicinį kūnų laidojimą. Tačiau kremuoti mirusiojo pelenai turi būti saugomi sakralinėje aplinkoje – kapinėse, bažnyčioje ar kitoje tam skirtoje vietoje. Namuose saugoti galima išskirtinais atvejais, vyskupui suteikus leidimą.
Arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus požiūriu, nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose ar kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose.
Lietuvoje veikia 4 krematoriumai: šalia Kėdainių, Vilniuje ir du Klaipėdos rajone, Ketvergių ir Toleikių kaimuose.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.