Nuo karščio trokšta ir gyvūnai. Kaip gelbėti?
„Gal kas auginate dekoratyvinius triušius ir žinote, ką daryti? Maniškis guli leisgyvis, trokšta iš karščio“, – tokiu pagalbos šauksmu „Facebook’e“ neseniai pasidalijo viena šeimininkė. Netrukus atsirado siūlymas į gyvūnėlio gėrimą įmesti leduką, o jį patį apklostyti šaldiklyje gulinčiais šaldytų daržovių maišeliais. Kailinis numylėtinis netrukus straksėjo kaip niekur nieko. Tad dienomis, kai termometro stulpelis peršoka 30 laipsnių, svarbu rūpintis ne tik savo, bet ir augintinių sveikata.
Augintinius palikite namuose
Klinikos „Libetera“ vadovas Robertas Galinskas šeimininkams karštuoju sezonu pataria neplanuoti kelionių su augintiniais. „Didžiausia kančia šuniui – būti paliktam saulės atokaitoje pastatytame automobilyje“, – teigia veterinaras. Oras automobilyje karštą vasaros dieną gali įkaisti net iki 50–60 °C, todėl augintinis iškart gali gauti saulės ar šilumos smūgį.
Jeigu kelionė su augintiniu neišvengiama, jį būtina kas valandą pavedžioti gryname ore ir pagirdyti. Gyvūnui per daug įkaitus, jį galima vėsinti šaltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu.
„Sunkiausia yra trumpasnukių grupės šunims, tokiems kaip mopsai ar anglų bei prancūzų buldogai – į jų nosies ertmes fiziologiškai patenka mažiau deguonies, todėl vasara jiems sunkiai pakeliama“, – įspėja klinikos „Libetera“ vadovas R. Galinskas.
Veislyno „Iš Gargždų“ savininkas Kęstutis Petrauskas sako, jog vasarą savo veislyno šunis gaivina vandeniu. „Šunis kasdien maudome, pavėsyje esančius voljerus keliskart per dieną liejame vėsiu vandeniu“, – patarimais dalijasi veisėjas.
Maudyti nedraudžia, bet nepataria
Saulėtomis dienomis šeimininkai neretai savo augintinius pasiima ir prie vandens telkinių. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Tamašauskės, taip susidaro didžiausias pavojus higienai. „Ne visi augintiniai, lakstantys pakrante ar besimaudantys vandenyje, būna paskiepyti, kai kurie iš jų ten pat šlapinasi bei tuštinasi. Dėl to žmogui gurkštelėjus vandens padidėja pavojus susirgti žarnyno infekcija“, – pasakoja specialistė.
Tiesa, baudos už šunų ar kitų gyvūnų maudymą Klaipėdos rajone nenumatytos. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys paaiškina, jog kol kas mūsų rajone nėra nė vieno oficialaus paplūdimio, todėl gyvūnų laikymo taisyklės nėra pažeidžiamos. Svarbiausia, jog augintiniai būtų vedžiojami su pavadėliu, nes kitaip gresia nuobaudos.
Pavojus net graužikams
Perkaisti gali ir gyvūnai, auginami narvuose. Internete galima rasti daugybę netinkamų patarimų, kaip atvėsinti gyvūnus, tačiau atsiradus pirmiesiems perkaitimo požymiams veterinarijos specialistas R. Galinskas pataria kreiptis į specialistus. Svarbiausia narvų ar akvariumų nelaikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose – reikėtų rasti vietą pavėsyje. Kita didelė klaida – gyvūnų auginimas balkonuose.
Įžangoje aprašyto triušio gaivinimo pavyzdžio specialistas nepagyrė. Perkaitus mažiesiems augintiniams juos reikia vėsinti taip pat, kaip šunis ar katinus – vilgant rankšluosčius vėsiu vandeniu ir dedant kompresus.
Karvės su skarelėmis
Karštis pavojų kelia ne tik augintiniams, tačiau ir gyvuliams, besiganantiems laukuose. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža išskiria tris pagrindinius reikalavimus lauko gyvuliams karštuoju sezonu – pastogė, pakankamas kiekis vandens bei baidiklis, apsaugantis nuo puolančių vabzdžių.
Nors šią vasarą tarnyba dar negavo skundų dėl netinkamai laikomų gyvūnų, A. Bauža tvirtina, jeigu tokių ir atsiranda, nusiskundimai visada tikrinami, o nusižengėliams skiriamos baudos.
Neretai siūlomi ir keisti patarimai. Ūkininkė Vida Gedmintienė juokiasi iš prieš porą metų skelbto patarimo, jog karvėms reiktų ryšėti skareles: „Įsivaizduokite, 120 karvių su skarelėmis ganosi.“ Ūkininkė randa ir kitų būdų apsaugoti gyvulius – ganyklose nemažai medžių, krūmų ir kitokių vietų, kuriančių pavėsį, o geriamas vanduo keičiamas keliskart per dieną.
Perkaitusio gyvūno požymiai
- Vangumas bei lėtumas,
- mieguistumas,
- liežuvio ir dantenų patamsėjimas,
- akių vyzdžių išsiplėtimas,
- stiprus lėkavimas bei seilėjimasis,
- vėmimas,
- sąmonės netekimas, traukuliai.