Nuomotame būste augintinis. Ačiū, ne?

Išsinuomoti būstą su augintiniu daugelyje Lietuvos miestų nėra lengva. Nemažai būsto savininkų skelbimuose netgi nurodo, kad gyventojai su augintiniais yra nepageidaujami. Kodėl?
Svarbu nuomotojų supratingumas
Kai Raimundas su drauge Londone išgyvenęs apie 18 metų nutarė su visais daiktais ir katinu grįžti gyventi į gimtinę, iššūkiu tapo jų mylimas augintinis. Dar prieš kelis mėnesius ėmęs viename iš Lietuvos didmiesčių dairytis būsto, kuriame galėtų įsikurti, suprato, kad lengva nebus. Negelbėjo net tai, kad jaunas vyras tikino, jog augintinis yra įpratintas nedraskyti nei užuolaidų, nei baldų, būti maudomas ir nevaikšto po lauką, nes yra visiškai naminis. Daugelis patardavo nevežti augintinio į Lietuvą ir nedaryti dėl jo problemos. „O kaip turėjau elgtis? – aiškina vyras. – Juk neišmesi mylimo augintinio į gatvę.“ Laimei, atsirado moteris, po giminaičio mirties nutarusi išnuomoti jai tekusį būstą. Nors jame buvo atliktas remontas, pakeisti baldai ir kone viskas atkurta naujai, moteris neprieštaravo tik todėl, kad pati augina porą katinų ir 4 papūgas. Pasiteiravus jos apie nuomininkus su augintiniu ir jų gyvenimą vieno kambario bute po pusmečio, ji patikino, kad lankantis pas nuomininkus katino neteko matyti nė karto. Mat gyvūnas yra baikštus ir vengia kontakto su svetimais. O kadangi viešėdama bute savininkė nepastebėjo jokių katino išdaigų, neužuodė gyvūno kvapo, o visa jo „amunicija“ buvo tvarkingai išdėstyta koridoriuje, moteris suprato, kad šeimininkai buvo teisūs. Jų augintinis problemų nekėlė.
Ir nuomininkų atsakingumas
Suprantamas būsto nuomotojų nerimas, kad jų išpuoselėtame būste be nuomininkų įsikurs dar ir augintinis. Ypač jei žmogus pats jų neturi, netoleruoja, nes yra alergiškas, pvz., šunų ar kačių plaukams, yra perdėm tvarkingas. Tokiais atvejais iš tiesų neverta gadintis nervų nei sau pačiam, nei kitiems.
Vis dėlto kad gyvūnas netaptų galvos skausmu, išeitis yra. Ne veltui sakoma, kad dėl netinkamo augintinių elgesio yra kalti ne jie, o šeimininkai. Atsakingi kačių ar šunų savininkai pasirūpina ir augintinių nagais, ir kailiu, ir tinkama aplinka, kurioje jie jaustųsi mylimi ir prižiūrimi. Jiems nuperkamos specialios draskyklės, žaislai, kad jie turėtų, ką veikti, kol šeimininkų nebus namuose.
Išmintingas augintinio savininkas pasistengia, kad namuose likęs ištisą dieną vienas, pvz., šunelis nestūgautų ir nekeltų diskomforto kaimynams. Baldai yra apdengiami pledais, kurie saugo nuo augintinių plaukų ir nagų.
Yra netgi katinų, kurie išmokyti gamtinius reikalus atlikti ant klozeto. O šuneliai, parvesti iš lauko po pasivaikščiojimo, pirmiausia bidzena į vonią, kur jiems skirtuose dubenyse yra nuplaunamos letenos. Belieka tik palikti pravertas vonios kambario duris.
Graužikai, pvz., dekoratyviniai triušiai, jūros kiaulytės dažniausiai dieną leidžia narveliuose, tad su jais didesnių problemų nekyla. Teko girdėti, kad katėms ir šunims tvarkingi šeimininkai specialiu šepetėliu netgi dantis valo, kad, leidžiant namuose laiką drauge, iš nasrų nesklistų blogas kvapas. Žinoma, jei į namus atsikėlę žmonės augintinį įsigijo apie tai neįspėję jų savininkų ar nepranešę iš anksto apie savo ketinimus, vertėtų sunerimti. Ir ieškoti abiem pusėms priimtinos išeities.
Yra ir teisinių svertų
Brokeriai, padedantys šeimininkams rasti atsakingus nuo­mininkus, tikina, kad, prieš įsileidžiant į butus žmones su augintiniais, galima nuomos sutartyse nurodyti, kokia atsakomybė teks nuomininkams už jų augintinių namams padarytą žalą. Taip pat nurodyti tai, kad pasibaigus nuomos laikui nuomininkai pakvies švaros įmones, išvalančias butą nuo augintinių plaukų ir panaikinsiančias augintinių paliktus kvapus.
Galimas ir didesnio užstato ėmimas už galimai būsimas nepageidaujamas augintinio išdaigas. Juk apdraskytą sofutę, fotelį nebūtina keisti naujais, pakanka juos restauruoti. Suprantama, augintinių šeimininkų lėšomis. Tas pat galioja ir apgraužtiems baldams, apdraskytiems tapetams ar išteptoms buto sienoms.
Viena moteris pasakojo, kad butą jaunai šeimai su katinu nuomojo net 10 metų. Porai įsigijus nuosavą būstą, jų nuomotame bute kapitalinio remonto daryti nereikėjo. Katinėlis buvo kast­ruotas, sienų, drabužių ar baldų neženklino. Augintinis buvo nuolat maudomas, nes turėjo įprotį drauge su šeimininkais miegoti lovoje. Per tuos metus buvo vienintelis atvejis, kai rainis nagučiais padraskė koridoriaus tapetus. Tiesa, jo šeimininkai sutvarkė mylimo augintinio nuniokotą koridoriaus kampą.
Akivaizdu, kad visada yra galimybė susitarti ir sutarti su gyvūnų mylėtojais. Ir nėra reikalo baimintis nuomininkų su augintiniais. O ir pasaulyje jų mylėtojų tik daugėja.

Vilma SRĖBALIŪTĖ
Asociatyvi nuotr.