Nuoširdžiausia svečių dovana Gargždams: klestėjimo linkėjimas
Kupina prasmingo turinio, įvairių pramogų, profesionalių atlikėjų ir saviveiklininkų pasirodymų, sporto varžybų Gargždų jubiliejinio gimtadienio renginių keturių dienų šventė jau liko dar vienu gražiu miesto istorijos puslapiu. Kartu su gargždiškiais 770-ąsias miesto paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines šventė ir Klaipėdos miesto, Ilavos (Lenkija), Mardu (Estija) savivaldybių, Valstybinio jūrų uosto atstovai, jubiliejinių metų proga Gargždus sveikino ir Seimo nariai, o pirmieji pasveikino rajono seniūnai.
Ceremonijoje – Dovilų saviveiklininkai
Keturių dienų šventės renginių programoje iškiliausia dalis buvo paskirta šeštadienio vakarui. Minijos slėnio scenoje, atspindinčioje rajono, atveriančio keturių vandenų krašto horizontus, simboliką, vyko miesto svečių sveikinimai, buvo numatyta Gargždų miesto garbės piliečio inauguracija.
Šiemet Gargždų miesto garbės piliečio kandidatūrai buvo pasiūlyti 5 pretendentai. Šis garbingas vardas pripažintas Lilijai Kerpienei, buvusiai ilgametei Dovilų etninės kultūros centro direktorei, folkloro ansamblio „Lažupis“ vadovei, dviejų etnografinių regionų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – kultūros puoselėtojai, edukatorei, sukūrusiai unikalius etninės kultūros projektus, tolimesniam darbui subūrusiai stiprią profesionalų komandą ir jaunajai kartai perdavusiai savo meilę kultūrai.
Garbės pilietė L. Kerpienė dėl ligos negalėjo dalyvauti renginyje, tačiau scenoje įvyko šiai progai skirta ceremonija: laureatę, nors ir nuotoliniu būdu, sveikino meras Bronius Markauskas, iškilmingai pademonstruotas Garbės piliečio ženklas. Beje, šiemet yra ir naujovė: padarytas ir mažesnis ženkliukas, kurį nominantas gali prisisegti ir patogiai nešioti.
Skelbiant Garbės pilietės vardą iškilmingą inscenizaciją atliko buvę ilgametės vadovės kolegos – Dovilų etnokultūros centro ansamblio „Lažupis“ nariai.
Kaimyniškumas – gera perspektyva
Šeštadienio iškilmėse Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas išreiškė viltį, kad miesto laukia šviesi ateitis, geros perspektyvos, jis nuoširdžiai padėkojo visiems dirbantiems, kuriantiems miesto labui.
Iškilmingoje ceremonijoje pirmąkart dalyvavo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, kuris Gargždams palinkėjo bendradarbiavimo: „Būkime gražaus kaimyniškumo pavyzdys visai Lietuvai.“ Jis atkreipė dėmesį, kad Gargždai – ne tik vienas seniausių miestų Lietuvoje, bet ir vienas veržliausių šiandien. „Ne veltui Klaipėdos rajonas Lietuvoje minimas aukščiausiose įvairių vertinimų pozicijose“, – akcentavo A. Vaitkus, skatindamas gargždiškius mylėti ir didžiuotis savo miestu.
Pirmąkart nuoširdžiausi linkėjimai miestui nuo šventės scenos skambėjo ir iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus, buvusio gargždiškio Algio Latako lūpų: „Visų ar čia gimusių, ar augusių, ar gyvenančių ir dirbančių širdyse Gargždai išlieka didingi. 200 081 diena įrašyta į turiningą miesto istoriją, į miesto, kuris iškart pareiškė savo tvirtą charakterį.“ A. Latakas miestui linkėjo klestėjimo, o merui – išminties ir stiprybės auginant Gargždus.
Tarptautinė bendrystė – stipri
Klaipėdos rajono savivaldybės užsienio partneriai – Ilavos ir Mardu savivaldybių atstovai – negailėjo širdingų linkėjimų. Sveikindamas Gargždus su svarbia sukaktimi Ilavos miesto savivaldybės vicemeras Krzysztofas Portjanko akcentavo, jog jau 25-erius metus su Klaipėdos rajono savivaldybe palaiko draugiškus ryšius ir džiaugiasi, kad yra pakviesti į jubiliejines iškilmes. „Mes žinome, kad galime kliautis vieni kitais ir mūsų partnerystė gali tik stiprėti, tai labai aktualu ir ateities kartoms“, – kalbėjo Ilavos miesto vicemeras K. Portjanko, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuva ir Lenkija jau 19 metų yra ES šalys, o ši savivaldybių bendrystė padėjo įveikti koronaviruso pandemijos iššūkius, ji yra itin svarbi ir Ukrainos karo akivaizdoje.
Ailar Lyra, Mardu savivaldybės tarybos pirmininkas, priminė, kad su Klaipėdos rajono savivaldybe bendradarbiauja dešimt metų, tai nesąs ilgas periodas, tačiau mažų šalių, savivaldybių bendrystė gali nuveikti didelius darbus. Jis akcentavo pastebimą Klaipėdos rajono pažangą visose srityse, o Gargždams linkėjo gražaus gimtadienio.
Piliakalniui – istorinį pavadinimą
Su sveikinimais į šventę atvažiavo ir Lietuvos Seimo nariai. Parlamentarė Rasa Petrauskienė sakė, kad labai yra dėkinga, jog miesto jubiliejaus proga gali pasveikinti gerbiamą rajono merą B. Markauską, o dovanodama simbolinę dovaną – nuorodą „Gargždų piliakalnis“ žadėjo pasistengti atkurti istorinį pavadinimą, kad piliakalniui, dabar vadinamam Kalniškės, būtų grąžintas garbingas Gargždų vardas. „Mylėkime vieni kitus, tik kartu padarysime Gargždus gražesnius, kad būtų visiems kuo geriau gyventi“, – apibendrino R. Petrauskienė. Seimo narys Petras Gražulis, pajuokavęs „čekiukų“ tema, pasidžiaugė rajono pasiekimais ir visiems linkėjo geros šventės nuotaikos.
Po oficialių sveikinimų žiūrovai stebėjo valstybinio ansamblio „Lietuva“ prasmingą ir jaudinantį pasirodymą, žavėjosi Monikos Liu dainomis, aikčiojo pakerėti ugnies magijos ir lazerių šviesoje braukė graudulio ašarą girdėdami neoficialų Gargždų himną, kuriam eiles 1968 m. yra parašęs a. a. Gargždų miesto garbės pilietis Vytautas Rimavičius (muzika Broniaus Rūtės), o dainą atnaujino muzikas Ramūnas Tamošauskas. Dabar himną melodingai ir šiltai dainuoja Gargždų kultūros centro darbuotojos Erika Kripienė ir Milda Šeškevičienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
