Nutukimas gydomas ir vaistais
Dietos, „badas“ po šeštos valandos, prakaitas sporto salėse, o rezultatas – nulis kilogramų. Ką daryti, kai svoris kaip užkeiktas nekrenta, net auga, o savijauta vis blogėja? Apie blogos savijautos priežastis, antsvorį ir jo sukeliamas rimtas sveikatos bėdas kalbamės su žinomu uostamiesčio gydytoju endokrinologu Andrejumi Levingeriu, dirbančiu kartu su gargždiškiu gydytoju Albertu Albertjanu jo privačioje klinikoje.
Gerbiamas gydytojau, kuo sveikatai pavojingas didelis antsvoris?
Antsvoris yra ne atskira liga, o būklė – galimų būsimų ligų kompleksas, kurių daugelis yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir kitas organizmo sistemas. Metabolinis sindromas prasideda dėl „nekalto“ antsvorio. Po to seka nutukimas ir jį lydinčios komplikacijos: cukraligė, riebalų apykaitos sutrikimas arba dislepidemija, kuri skatina kraujagyslių aterosklerozę. Dėl aterosklerozės žmogus gali patirti insultą arba infarktą. Maždaug pusė infarktą patyrusių žmonių labai nustemba ligoninėje sužinoję, jog dar serga ir diabetu. Jei esi nutukęs, tave ištiko infarktas, beveik nėra abejonių, kad sergi ir diabetu.
Kaip taip gali būti? Ar žmogus nejaučia jokių simptomų?
Iš tiesų žmonės serga diabetu po 10 metų ir daugiau, bet to nesužino, kol neišsitiria. Liga vystosi paslėpta forma, jokių pradinių simptomų nėra. Anksčiau žinodavome – įtarti cukraligę galima tuomet, kai žmogus jaučia didelį troškulį, daug geria, daug šlapinasi, jį vargina silpnumas. Dabar tokie simptomai yra reti.
Ką patartumėte daryti?
Žinoma, kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją endokrinologą. Ir kiekvienam pasidaryti gliukozės toleravimo testą. Tada sužinosite, ar turite nepageidaujamą palydovę – cukraligę. Tik bėda ta, kad mūsų žmonės niekaip neranda 2 valandų šiam testui atlikti, kuris yra nemokamas. Savo sveikatai reikėtų skirti žymiai daugiau dėmesio. Visiems atrodo, kad vyras su dideliu pilvu yra normalu, tai jo „autoritetas“, o ne susirūpinimą keliantis antsvoris. Judame mažai, valgome – pernelyg daug. Svoris auga tarsi nepastebimai. Maisto, ypač riebaus, atsisakyti sunku. Negalima eiti apsipirkti alkanam. Tyrimai rodo, kad tuomet nuperkama trečdaliu daugiau maisto negu įprastai.
Tad kaip išlaikyti normalų kūno svorį?
Man labai patiko aktorės Vaivos Mainelytės kažkada atskleista kūno svorio kontrolės paslaptis. Vos priaugusi porą kilogramų, ji visomis pastangomis jų atsikratydavo. Vėl priauga – vėl atsikrato. Ir taip visą gyvenimą. Manau, tokia svorio kontrolė yra labai efektyvi. Stebuklingo lieknėjimo recepto dar niekas neišrado, pats žmogus turi labai stengtis, rasti savo kelią. Mano galva, vienas iš svarbiausių dalykų yra valgymo režimas. Aš rekomenduoju valgyti tuo pačiu laiku, 5 kartus per dieną. Dažniau valgant, lengviau laikytis sveikos mitybos principų bei tiksliau sureguliuoti dienos kalorijų skaičių.
Tai norėdami numesti svorio apie lašinius jau galime užmiršti?
Iš tiesų mes valgome pernelyg riebų maistą. Labai svarbu ne tik tai, kiek mes valgome, bet ir ką valgome. Pavyzdžiui, greito paruošimo košes keiskime į tikras, pilno grūdo košes. Tai puikus angliavandenių šaltinis. Riebalai žmogui reikalingi, tik atsisakykime transriebalų. Lašinius galima valgyti, bet riebios mėsos geriau vengti. Kodėl? Lašiniuose yra daug organizmui naudingos arachidono rūgšties, lašiniai sukelia greitą sotumo jausmą, jų daug nesuvalgysi. Kas kita riebi mėsa, vyrui suvalgyti 400 gramų kiaulienos gabalą yra vieni juokai. Tačiau tokia mėsa yra ne baltymų, o riebalų šaltinis. Labai svarbu judėti, pasivaikščiojimui, sportui per dieną reikia skirti bent valandą. Namų ruoša nesiskaito. Stambiems žmonėms bėgioti nepatarčiau, geriau vaikščioti, ypač su lazdomis, nes sudeginama daugiau kalorijų. Jei yra galimybė, būtinai lankykite baseiną.
Kalbama, kad nutukimas jau kaip epidemija. Ar tai tiesa?
Šiuo metu apie 80 proc. mano pacientų yra nutukę arba turintys antsvorio ir kamuojami šios būklės sukeltų ligų. Kasmet vis daugėja tokių pacientų skaičius. Ir ne tik Lietuvoje. Manau, tai jau yra išties epidemija, sukelta mūsų pačių netinkamo elgesio. Valgome per daug, pernelyg perdirbtą maistą, kuriame daug riebalų ir cukraus, mažai judame, patiriame daug streso dėl gyvenimo tempo. Turime išmokti save riboti ir atsirinkti tai, kas išties vertinga organizmui, o ne skatina ligas.
Kaip padedate savo pacientams?
Pirmiausia vaistais. Kuo toliau, tuo labiau atsiranda naujų efektyvesnių vaistų, kurie vartojami kompleksiškai nutukimui, diabetui, metaboliniam sindromui gydyti. Lietuvoje yra kompensuojami nauji brangūs vaistai nutukimui ir cukraligei gydyti, tad jie yra prieinami visiems sergantiems žmonėms. Šie vaistai kartu mažina ir svorį, ir cukraus kiekį kraujyje. Gydymo naujais vaistais rezultatai yra labai geri. Aš turiu didelį būrį nuolatinių pacientų, nes diabetas yra viso gyvenimo liga, ir pacientai dažniausiai prisiriša prie to paties gydytojo. Kita svarbi gydymo dalis, be vaistų, yra paties paciento elgsena, motyvacija sveikti, gerinti savo gyvenimo kokybę. Su pacientais kalbu apie individualią mitybą, nes nėra vieno universalaus recepto. Tam reikia skirti labai daug laiko, nes nėra lengva iškart išsiaiškinti nutukimo priežastis, keisti elgseną. Manau, su šia problema reikėtų dirbti psichologui, dietologui ir endokrinologui vienoje komandoje. Kol kas pas mus to nėra, bet manau, kad jau ne už kalnų tas metas, kai ims kurtis tokios pagalbos centriukai.
Sergančiųjų yra daug, o išgijusiųjų?
Chirurgai iškart mato gydymo rezultatą, o mes, lėtinių ligų gydytojai, su savo pacientais bendraujame ilgus metus. Nutukimą ir cukraligę gydome vaistais, koreguojame elgseną dėl mitybos, fizinio aktyvumo tam, kad žmogui nekiltų sveikatos komplikacijų, nepablogėtų gyvenimo kokybė. Aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek turiu išgydytų pacientų. Tačiau kaskart po 5 ar 10 metų sutikęs savo buvusį pacientą kur nors „akropoliuose“ tyliai pasidžiaugiu, kad jis gyvena. Nes jei anuomet nebūtų kreipęsis pagalbos, jau seniai būtų miręs. Labai norėtųsi, kad žmonės nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų, netrumpintų savo gyvenimo, o ateitų pas gydytojus pasirengę pakovoti už save.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
