Olando Kepurę mindo tūkstančiai lankytojų
Pajūrio regioniniame parke lankomiausia vieta – Olando Kepurės kalno skardis. Iš šios, aukščiausios, Lietuvos pajūrio vietos daugeliui maga pažvelgti į Baltijos jūros tolius. Keliaujant pažintiniu „Litorinos“ taku, prasidedančiu prie šio gamtos paveldo objekto, galima gėrėtis įvairiomis medžių rūšimis, šaltinių suformuotomis griovomis, alsuoti pušynų ir jūros išgrynintu oru.
Traukos objektas pajūryje
Olando Kepurė, skardis tarp Girulių ir Karklės, gamtos paveldo objektas, yra lankomiausia vieta kelyje nuo Klaipėdos iki Karklės. Skardžio aukštis – apie 24 m. Šio gamtos paminklo vaizdas ir reljefas nuolat kinta dėl stipriai veikiančios Baltijos jūros bangų mūšos ir daugybės požeminių šaltinių, graužiančių šlaitą. Į jūrą čiuožia smėlio nuošliaužos, nusitempdamos ir medžius. Gamtos žinovų teigimu, šis nuolatinis procesas laikomas viena iš vertingesnių Olando Kepurės, gamtos paminklo, savybių.
Olando Kepurė sutraukia daugybę lankytojų visais metų laikais. Jų smalsumas ypač sustiprėja išgirdus žinią apie nuošliaužas. Šiemet apie tai jau buvo paskleista viešojoje erdvėje. „Nuošliaužų čia visada yra, bet šiais metais ji neypatinga – tik žurnalistai labai išgarsino, – šypsojosi Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos seniūno padėjėja Danguolė Urbienė. – Šie procesai nuolat vyksta. Pavasarį pašalui pradėjus eiti, suardomi dirvožemio sluoksniai, ir dalis smėlio nučiuožia žemyn kartu su medžiais. Ardomos kopos, bet šio proceso nesustabdysi. Olando Kepurė labiau nukenčia per audras, uraganus.“
Šis gamtos paveldo objektas traukia žmones visus metus – pasigrožėti juo atvažiuoja iš visos Lietuvos. „Smagu turėti gražų gamtos kampelį, kuriuo gali džiaugtis visi – ten yra pažintinis takas „Litorina“. Na, jeigu savo kojomis netryptume, gal skardžio irimas būtų lėtesnis“, – svarstė D. Urbienė.
„Litorinos“ pėsčiųjų taku
Olando Kepurės skardį Pajūrio regioniniame parke prieš 12–15 tūkstantmečių suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Šią vietą intensyviai ardo jūros bangos. Skardis nuo seno buvo jūreivių ir žvejų orientyras, nes apaugęs medžiais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Spėjama, jog Olando Kepure skardį pavadino dėl jo panašumo į olandišką kepurę, žvelgiant iš jūros pusės. Kadaise Turlako kaime (vėliau Tauralaukio dvaras) gyveno olandų pirkliai ir laivininkai, kurie, manoma, šio pavadinimo autoriai.
Prie Olando Kepurės įrengta atokvėpio vieta, informaciniai stendai, kuriuose pateikiama išsami informacija apie šio geologinio darinio kilmę. Informaciniais stulpeliais paženklinta pėsčiųjų trasa – pažintinis takas „Litorina“. Jo pradžia – ties Olando Kepurės skardžio apžvalgos aikštele ir veda skardžio ir šlaito viršutine atbraila iki piečiau Kukuliškių piliakalnio esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pažintinio tako trasos ilgis – 2,5 km.
Įdomu tai, kad nuo Olando Kepurės skardžio einant Klaipėdos link išliko senosios, prieš 8 tūkstantmečius tyvuliavusios Litorinos jūros kranto linija. Ji iškilusi gerokai virš dabartinės jūros lygio, todėl einant šia trasa galima gėrėtis puikiomis panoramomis, džiaugtis išlikusiu senu, prieš šimtmetį pasodintu pajūrio mišku, labiau primenančiu dvaro parką.
Ar šiuo metu nepavojinga žingsniuoti „Litorinos“ taku? „Laikantis visų saugumo reikalavimų ir atsargumo priemonių nėra jokio pavojaus, tačiau nepamiršti, kad gamtoje gausu erkių, todėl patartina vaikščioti tik įrengtais takais, – patarė Irma Pamedytė, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja. – Šiuo metu Olando Kepurės skardžio būklė stabili, čia vyksta natūralūs krantoardos procesai – kasmet dalis skardžio nuslenka, tačiau didelio pavojaus nekelia. Žinoma, dėl didelio lankytojų srauto jaučiama viršutinės skardžio atbrailos erozija.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
