Opozicijos siūlymai Tarybos daugumos nesužavėjo

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo daug diskusijų, nes ne visiems opozicijos pateiktiems projektams buvo pritarta. Iš 3 jų pasiūlytų sudomino viena idėja, bet prieš pritariant jai buvo nuspręsta suburti darbo grupę ir įvertinti, ar projekte siūloma dviračių saugyklų prie daugiabučių namų paslauga gyventojams reikalinga. Pateiktiems projektams reikėtų finansinių išteklių, kurie nėra numatyti šių metų biudžete. Opozicijos nuomone, tai nebūtų dideli pinigai.
Dienotvarkėje buvo 34 klausimai, posėdyje dalyvavo 26 iš 27 Tarybos nariai, tik liberalė Rekvita Bagdonienė dalyvauti negalėjo dėl ligos.

Sendvaryje vieno langelio nebus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Mindaugas Šunokas ir Martynas Martišauskas teikė Tarybai pasiūlymą plėsti Klaipėdos rajono savivaldybės vieno langelio principo paslaugos teikimą rajono seniūnijose. Pirmiausia buvo siūloma įkurti rajono gyventojams papildomą asmenų aptarnavimo vietą, remiantis vieno langelio principu. „Minima seniūnija yra nepatogiai nutolusi nuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kur dabar teikiamos vieno langelio paslaugos, todėl šio projekto tikslas – priartinti administracijos paslaugas prie Sendvario seniūnijos gyventojų. Projektu siūloma įpareigoti administracijos direktorių numatyti tokią vietą Sendvario seniūnijoje ir patvirtinti tvarkos aprašą, taip pat siūloma ilgainiui įvertinti vieno langelio paslaugų plėtrą kitose, nuo administracijos nutolusiose, seniūnijose“, – rašoma konservatorių pasiūlyme. Socialdemokratė Ligita Liutikienė sakė, kad gyvename 21 amžiuje ir daugelis paslaugų teikiamos elektroniniu būdu. „Didžioji dalis Sendvario gyventojų jauni žmonės, kurie moka naudotis kompiuteriu ir internetu, seniūnijos taip pat nėra tuščios, ten nuolat dirba žmonės. Manau, tokį pasiūlymą turėtų pateikti patys seniūnai“, – sakė politikė. Taryba apsisprendė ir šį projektą atmetė – už balsavo 8, prieš – 8, susilaikė – 10. Po posėdžio konservatoriai feisbuke paskelbė įrašą, kuriame negailėjo valdančiajai daugumai karčių žodžių. „Akivaizdu, kad opozicijos projektai nebuvo skaityti ir daugumos balsais tiesiai iškeliavo į geresnius laikus“, – įraše teigė konservatoriai.

Prie senų katilų keitimo neprisidės
Liberalų sąjūdžio frakcija taip pat pateikė sprendimo projektą, kuriame buvo siūloma rajono gyventojams, įsirengusiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius individualiuose namuose, iš Savivaldybės biudžeto kompensuoti 10 proc. patirtų išlaidų. Iškastinį kurą ar biomasę naudojančius neefektyvius katilus būtų galima keisti į biokuro katilą, šilumos siurblį oras–vanduo ar šilumos siurblį žemė–vanduo/vanduo–vanduo. Liberalai rėmėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacija, kad 2019–2020 m. buvo skelbti trys kvietimai katilų keitimui. Per šį laikotarpį pagal kvietimą kriterijus atitiko 240 Klaipėdos rajono gyventojų paraiškų, bend­ra išmokėtų paraiškų suma – 697 tūkst. eurų. Jiems buvo padengiama 50 procentų naujų įrengimų vertės. Prieš balsavimą liberalė Audronė Balnionienė kreipėsi į kitus Tarybos narius. „Iš Savivaldybės biudžeto, pritarus šiam projektui, prireiktų per 60 tūkst. eurų, o tai nėra ypatingai didelė suma, mes tiesiog parodytume, kad mums rūpi“, – sakė A. Balnionienė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė su liberale nesutiko. „Jūs norite pasakyt, kad dūmai, rūkstantys per kaminus, yra baisiau nei nuotekos upeliuose? Kiek kartų kalbėjome, kad turėjome panaikinti visus lauko tualetus, bet vis trūksta finansavimo nuotekų sistemoms. Prašau atsakykite, jeigu APVA prisideda prie netaršaus katilo įrengimo, ar gali dar prisidėti ir Savivaldybė?“ – klausė L. Piaulokaitė-Motuzienė. Opozicijos lyderis Justas Ruškys atsakė, kad APVA vertintų paraišką kitaip ir problemų dėl to nekiltų. Už šį Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymą balsavo 8 nariai, susilaikė 18. Po Tarybos posėdžio liberalai neatsiliko nuo konservatorių ir taip pat išplatino viešą pranešimą, kuriame teigė, kad Klaipėdos rajono valdžia gyventojams, norintiems gyventi švaresnėje aplinkoje, atkišo špygą.

Finansuos mažesnes klases
Tarybos posėdyje buvo svarstoma, ar Savivaldybės lėšomis finansuoti 2 klases: Kretingalės pagrindinės mokyklos 9 klasę, kurioje mokosi 7 mokiniai ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinio, pradinio, ikimokyk­linio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus 5 klasę, kurioje mokosi 5 mokiniai. Šių klasių finansavimui prireiktų apie 88 600 tūkst. eurų. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius visiems priminė, kad valstybės lėšomis finansuojamos tik tos klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 8 mokiniai. „Ar ateityje bandysite ieškoti daugiau mokinių šiose klasėse, o gal perkelsite juos į kitas mokyklas?“ – A. Petravičiaus paklausė M. Martišauskas. „Viskas paaiškės šiais mokslo metais, bet palikti dabar vaikų likimo valiai negalime“, – teigė skyriaus vedėjas. Prieš balsavimą liberalė Loreta Urbutė viešai pareiškė, kad liberalų frakcija palaiko tik kokybišką vaikų ugdymą ir susilaikys nuo balsavimo, nes, frakcijos narių nuomone, Judrėnų moksleiviams nėra užtikrintas kokybiškas ugdymas. „Loreta, nuvažiuokite su visa frakcija į Judrėnus ir pabendraukite su žmonėmis, gal aiškiau viskas bus“, – pasiūlė Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Viktoras Kura. Už šį projektą balsavo 18 Tarybos narių, susilaikė 8.

Apie finansus kalbėjo nenoriai
Posėdyje buvo kalbama ir apie Savivaldybės biudžetą. Sprendimo projekte nurodoma, kad pajamų dalyje, atsižvelgiant į aštuonių mėnesių pajamų plano vykdymo rezultatus, siūloma 4 mln. eurų didinti pajamų planą iš gyventojų pajamų mokesčio. 223,124 tūkst. eurų didėja dotacijos, 8 tūkst. eurų didinamos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos pajamos. Biudžetinių įstaigų surenkamos pajamos už paslaugas ir nuomą didinamos 64,7 tūkst. eurų. Švietimo biudžetinėms įstaigoms skiriama 94,6 tūkst. eurų virtuvės įrangai ir kompiuterinei technikai įsigyti, mokyklinių autobusų ir patalpų remontams, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinei mokyklai skiriama 18 tūkst. eurų statomos sporto salės apšiltinimui, Sporto centrui papildomai siūloma skirti 62 tūkst. eurų vaikų žaidimo, sporto aikštelių, lauko ir vidaus treniruoklių įrengimui ir priežiūrai. J. Ruškys Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Irenos Gailiuvienės pasiteiravo, koks nepanaudotų pinigų likutis yra Savivaldybės sąskaitoje. „Apie pinigus sąskaitoje nelabai galiu garsiai kalbėti, tikrai yra neįvykdytų projektų“, – atsakė I. Gailiuvienė. A. Balnionienės šis atsakymas netenkino. „Ne pirmą kadenciją esu, bet pirmą kartą girdžiu, kad negalima pagarsinti pinigų likučio sąskaitoje. Tai gal yra konkretus skaičius vietoje teorinių žinių?“ – klausė liberalė. „Aš galiu atsakyti jums raštu, bet jei norite konkretaus atsakymo – 14 mln. 400 tūkst.“, – nedaugžodžiavo I. Gailiuvienė.
Posėdžio pabaigoje liberalė Lina Daujotytė-Kasperavičienė kreipėsi į merą Bronių Markauską. „Mere, viešojoje erdvėje pasirodė vicemerės Violetos Riaukienės straipsnis, kuriame ji teigė, kad inicijuos vienos dalies stabdymą, kuri nurodyta gyvenimo įgūdžių programoje. Ar tokia ir yra oficiali Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija?“ – teiravosi L. Daujotytė-Kasperavičienė. Meras atsakė, kad toks klausimas Taryboje nėra svarstytas ir pozicija nėra priimta. „Kiekvienas politikas gali išsakyti savo poziciją“, – pridūrė B. Markauskas.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.