Opozicijos valandoje politikai politikus šukavo aktyviai

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos mažumos valandoje klausimai vijo vienas kitą, valdančioji dauguma vos spėjo atsikirsti. Anksčiau „Bangoje“ apie kai kuriuos klausimus jau rašėme. Šįkart opozicijos valandoje naujovė buvo tai, kad klausimai buvo užduodami ne tik rajono vadovams, bet ir valdančiosios daugumos Tarybos komitetų pirmininkams, kurie anksčiau išlikdavo tarsi nepastebėti.
Brangiai įrangai kabliukų nerado
Vis greičiau atidarymo švente viliojantis Gargždų daugiafunkcis sporto ir pramogų centras dažnai nuskamba Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Juk projektas didelis – kainuojantis per 30 mln. eurų – tad ir klausimų apie jį daug.
Tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Julius Pozingis Savivaldybės mero klausė: „Kodėl buvo pasirinkta pati brangiausia baseino vandens valymo sistema iš 3 turėtų komercinių pasiūlymų? Aprašymo, pagal ką turėtų išsirinkti, pateikti negalite, o rinkoje tokia sistema kainuoja perpus pigiau.“
Meras Bronius Markauskas teigė, kad dėl baseino įrangos buvo svarstyta, Taryba tam pritarė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas (šiuo metu jau iš pareigų atleistas – aut. pastaba) tvirtino, jog visi pirkimai ir papildomi darbai buvo įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos, pastabų negauta. „Buvo gautas atsakymas iš Viešųjų pirkimų tarnybos. Ne komisija, ne portfelis nustatinėja, kuris laimės, vadovaujamasi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pagal sutartį. Viešųjų pirkimų tarnyba su pasamdytais ekspertais vertino ir nerado tų kabliukų“, – pažymėjo S. Karbauskas.

Sveikatos centro paslaugų labirintai
Opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Martynas Martišauskas Savivaldybės vicemero Vytauto Butkaus, kuruojančio rajono sveikatos apsaugos sritį, klausė, kaip sekasi Klaipėdos rajono sveikatos centrui teikti paslaugas. „Praėjusių metų pavasarį Klaipėdos rajone pradėjo veikti Sveikatos centras. Tuomet buvo aišku, kad tik 40 proc. būtinųjų paslaugų teikia mūsų Klaipėdos rajono sveikatos įstaigos, tai reiškia, Sveikatos centras, nuo būtinų 80 proc. Noriu paklausti, kokia padėtis yra šiandien, kaip sekasi mūsų Sveikatos centrui ir kiek tų paslaugų susigrąžinome teikti?“ – klausimą uždavė politikas.
Vicemeras V. Butkus pažymėjo, kad tikslius skaičius gali pateikti raštu, tačiau šis klausimas į politinę darbotvarkę įtrauktas ir labai dažnai svarstomas.
„Tiek Savivaldybė, tiek vadovybė, tiek administracija iš tikrųjų stengiasi tiek tas pačias paslaugas sugrąžinti, padidinti jų skaičių, tiek pastatyti pačią įstaigą ant kojų“, – akcentavo vicemeras.
Sendvaris vėl skambėjo
Sendvario seniūnijos vardas ne kartą nuskambėjo opozicijos valandoje. Tarybos narė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Loreta Urbutė pažymėjo, kad infrastruktūros gerinimo klausimas yra vienas iš aktualiausių, reikšmingiausių ir labiausiai matomų gyventojams, pasidžiaugė privačiomis iniciatyvomis. Politikė pristatė, kad viena privati iniciatyva yra viešojo transporto stotelės projektavimas kelyje Nr. 2216 Slengiai–Baukštininkai, Kristijono Donelaičio gatvėje, kurioje yra „Via Lietuva“ sklypas, o stotelė taip pat atsiduria ir valstybinėje žemėje. L. Urbutė teigė, kad nuo lapkričio mėnesio nepriimtas joks sprendimas, nes reikalingas Klaipėdos rajono savivaldybės sutikimas, kad projektuotojai toliau galėtų tęsti veiksmus. „Kodėl yra vilkinami tie procesai, nes turėtume gerbti privačią iniciatyvą, juolab žinodami, kad stotelių trūkumas tikrai yra. Dar pažymėsiu, kad ties ta vieta, kur norima suprojektavus įrengti stotelę, yra suprojektuota ir jau gyvenama ne vienoje dešimtyje namų, taipogi nuo šios teritorijos iki artimiausios stotelės Danės g. Trušelių yra daugiau kaip kilometras, jeigu iki Baukštininkų, tai pusantro kilometro“, – problemą pristatė politikė.
Vicemerė Jolanta Kitra, kuruojanti Savivaldybės infrastruktūros objektų sritį, komentavo, jei projektavimo darbai atliekami kokybiškai ir kompetentingai, tai nėra priežasčių vilkinti. „Tai visiškai kompetencijų klausimas, ir tos diskusijos greičiausiai kyla dėl kompetencijų stokos. Jūsų paminėtas atvejis – iššūkių iškilo ne vienas: ne tik projektuotojo kompetencija, kuris neatsižvelgia į kitus dokumentus – teritorijų planavimo dokumentus. Šita problema Sendvario seniūnijoje, manau, yra labai ryški ir tik dėl šitų nekompetentingų veiksmų mes turime šiuo metu labai netolygią, trūkinėjančią, netąsią infrastruktūrą, eilė objektų neintegralūs“, – pažymėjo vicemerė.
Pasak jos, daugelis problemų kyla būtent dėl to, kad tiek vystytojų, tiek projektuotojų matymas yra siauras, jie neatsižvelgia į bendrąjį interesą. „O kitas iššūkis šiame uždavinyje yra „Via Lietuva“ juridiniai procesai, kaip žinia, šiuo metu mes dedame labai daug pastangų, kad kaip galima greičiau galėtume šią gatvę perimti ir kad galėtume atlikti visus veiksmus kur kas operatyviau ir efektyviau“, – kalbėjo vicemerė.
Meras B. Markauskas taip pat komentavo, kad kelyje kas 100 m sustojimo negali būti ir nebus: „Įrengiant sustojimo vietą ji turi būti optimali ir tarnauti ne vien to kvartalo, bet ir aplinkinių interesams. Vietos parinkimas yra labai svarbus, kad nereikėtų įgyvendinant sprendinius vėliau ardyti.“

Priedangos – dėmesio centre
Tarybos narys M. Martišauskas mero teiravosi apie priedangas, mat Klaipėdos rajono savivaldybė – viena iš devynių, kurios šalyje nepasiekė reikiamo procento priedangų skaičiaus, kuriose pasislėpti galėtų 40 proc. rajono gyventojų. Pasak politiko, šiuo metu rajono priedangose prieglobstį rastų 12,8 proc. gyventojų. „Noriu jūsų paklausti, neprašydamas per mėnesį šio reikalo sutvarkyti, bet koks yra planas priedangoms per ateinančius metus, pusantrų?“ – klausė M. Martišauskas.
B. Markauskas akcentavo, jog viena iš problemų, su kuria susiduria ir kitos žiedinės savivaldybės, pavyzdžiui, Kauno, Vilniaus rajonai, yra ta, kad Klaipėdos rajone yra daug gyventojų, didelė teritorija, tačiau mažai viešųjų pastatų. „Mes dabar visus naujus pastatus, kuriuos statome, įvertiname ir beveik visuose yra numatomos priedangos. Kreipėmės į seniūnus, kad jie apvažiuotų savo seniūniją, įvertintų visus gamybinius pastatus, kuriuos būtų įmanoma pritaikyti priedangoms“, – problemos sprendimus įvardijo Savivaldybės vadovas.
Vicemeras V. Butkus taip pat pateikė informaciją, kad keletas pastatų dar nėra įtraukti į sąrašą, tad procentas greitu metu bus kiek aukštesnis. „Bet su naujais visuomeniniais pastatais planuojame, kad turėtume 15,5–16 proc. 3 proc. didėjimas per šiuos metus – tikrai nemažas skaičius ir daug dirbame ties tuo. Reikėtų įvertinti, kad mūsų Savivaldybė skirtingai nei kitos šalies savivaldybės kiekvienais metais yra didėjanti: auga gyventojų skaičius. Tad, natūralu, kad procentais skaičiuojant priedangų procentas bendrame kontekste krenta. Spėti su tokiu augimu yra iššūkis ir esame turbūt tokia vienintelė savivaldybė iš visų 60. Planuojame raštu kreiptis ir į verslo atstovus Klaipėdos rajone, siekdami bendravimo, kad galėtume jų esamas tinkamas patalpas pažymėti kaip priedangas“, – priedangų problemos sprendimo išeitis vardijo vicemeras.
Pasak jo, neseniai buvo susirinkusi ir darbo grupė iš opozicijos ir valdančiosios daugumos, parengtas protokolinis pavedimas merui svarstyti, sukurti darbo grupę, kurioje Savivaldybės administracijos specialistai parengtų tvarkos aprašą, kaip galima būtų prisidėti prie esamų fizinių asmenų priedangų remonto, požeminių stovėjimo vietų įrengimo ir daugiabučių renovacijos, jog jose būtų įrengiamos priedangos.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo