Pageidavimas
Kaimo kelyje policininkai sustabdė Akcizą Kloiką ir jam iš paskos važiavusią mašiną. Akcizui papūtus alkotesterin, ekrane nušvito 0,4.
– Jums pasisekė, – liūdnai sako policininkas, aiškiai nepratęs džiaugtis kitų laime.
– Nė kiek, – ne mažiau graudų veidelį nutaiso ir Kloika, – visada svajojau pasiekti daugiau nei dvi promiles.
– Kas čia per svajonės?
– Noriu ir aš nors kartą gyvenime pabūti „kietas“, gal televizoriun papulsiu – kaimiečiai iš nuostabos apaks, prieš anūkus pasipuikuosiu. Ar negalėtumėte užrašyti nors pusantros.
– Tiek įpūtęs neteksite vairuotojo pažymėjimo, mašiną konfiskuos, didelę baudą uždės, – bando keistuolį paprotinti pareigūnas.
– Teises aš praradęs, mašinos negaila – naują pirksiu, baudų nebijau, visada susimoku. Vyručiai, būkite draugiški, išpildykite mano norą, surašykite protokolą, bauskite už viską pagal taisykles, skolingas neliksiu – mokėsiu po du šimtus už kiekvieną promilę per 0,4.
Policininkas nueina pas kolegą, sėdintį automobilyje, ir papasakoja apie keistą vairuotojo pageidavimą. Toks atvejis jų praktikoje pirmas – ir pažeidėjas bus sulaikytas, ir aktas surašytas, ir dar galimybė nerizikuojant užsidirbti.
– Kaip dėl Jūsų pasistengsime, – žada sugrįžęs policininkas. – Galime į protokolą užrašyti kad ir tris promiles, bet bėda, kad tą patį skaičių turi parodyti ir alkotesteris – taip sutvarkyta mūsiškė aparatūra.
– O jeigu paprašius ano vyruko, – Akcizas parodo į kartu su juo sustabdytos, patikrinimo laukiančios ir jau primirštos mašinos vairuotoją, – gal jis pripūstų.
– Gera mintis, – pritaria pareigūnas ir pakiša alkotesterį anam, – pasistenkite, mielasis.
Matuoklis nesidrovėdamas parodė dvi su puse.
– Šaunuolis, iš pirmo karto, – pagiria policininkas nustėrusį vairuotoją, paleidžia jį ir patenkintas atsisuka į Kloiką, – iš Jūsų keturi šimtai dvidešimt.
– Už ką? – nuoširdžiai nustemba Kloika, tik dabar paduodamas pareigūnui galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tvarkingus automobilio dokumentus, – gal man ir alkotesterin papūsti?
Kiek pavažiavęs Kloika skambina telefonu:
– Na ką, Romuk, lieki man skolingas – gražiai aš tave išsukau, ar ne?
Algimantas VAŠKYS
