Pailgintos pedagogų atostogos praturtintos kelionėmis ir artimųjų susitikimais
Jeigu kitų profesijų atstovai ko gali pavydėti pedagogams, tai, be abejo, pirmiausia pailgintų atostogų, kurios trunka 40 darbo dienų ir dažniausiai skiriamos vasarą. Įprastinė kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra 20 dienų.
Jau rugpjūčio antroji pusė, tad moksleivių ir mokytojų atostogos artėja į pabaigą. Kokios jos buvo? Sumanėme pakalbinti keletą rajono pedagogų, kad jie patys apie tai papasakotų.
Išskirtinės darbuotojų kategorijos
Vyriausybė tvirtina sąrašą kai kurių kategorijų darbuotojų, kuriems priklauso pailgintos kasmetinės atostogos.
Šiame sąraše iš viso įvardyta 18 darbuotojų kategorijų. Jų kasmetinės atostogos svyruoja nuo 25 darbo dienų iki 41 darbo dienos. Šios ilgiausios trukmės atostogos priklauso pilotams instruktoriams, navigatoriams, orlaivių vadams, pilotams, skraidantiems inžinieriams ir operatoriams, orlaivių palydovams.
Mokytojams, kai kuriems kitiems ugdymo įstaigose dirbantiems specialistams, taip pat mokslo darbuotojams priklauso 40 darbo dienų kasmetinės pailgintos atostogos.
20 darbo dienų yra maždaug vienas kalendorinis mėnuo. Jei tartume, kad paprastas darbuotojas ir, pvz., mokytojas per darbinę karjerą sukaups vienodą 35 metų trukmės stažą, tai pastarasis per ją atostogaus 35 mėnesiais arba beveik 3 metais ilgiau nei paprastas darbuotojas.
Įprasta, kad mokytojams atostogos suteikiamos vasarą. Atskirais atvejais dalis jų gali būti suteikiama ir kitais metų laikais, t. y. per moksleivių atostogas. Tačiau patys pedagogai neretai pasišaipo, jog nėra to gero, kas neišeitų į blogą. Kaip rodo praktika, prašantieji atostogų moksleivių atostogų metu įprastai planuoja vykti kelionėn į užsienį. Tuo metu į užsienines keliones su atostogaujančiais vaikais išvyksta nemažai ir kitų profesijų atstovų. Šią situaciją nelabai gražiai išnaudoja kelionių agentūros, tuomet padidindamos savo paslaugų kainas.
Jeigu labiau pasidomėtume šia tema, įsitikintume, jog statistinis mūsų šalies pedagogas sugeba iš gaunamo atlyginimo atsidėti pinigų bent vienai dviem išvykoms į užsienį, kurios paprastai trunka savaitę ar 10 dienų. Štai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Nijolė Balčikonytė feisbuko paskyroje pasidžiaugė neseniai aplankiusi Mongoliją. „Aplankyta 46-a šalis. O kai lūkesčiai viršijami 100 procentų, norisi planuoti kitas keliones“, – geromis emocijomis dalijasi pedagogė.
Ir užsienyje, ir Lietuvoje
Gargždų „Kranto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Žukauskienė pasakoja, jog šią vasarą savaitę kartu su vyru poilsiavusi Juodkalnijoje. Jos nuomone, tikrai verta keliauti. Juodkalnijoje gamta tobula, kur bevyksi, visur gražu, gamtos grožis traukte traukia akį. Viena bėda – vargino karštis, vieną dieną buvo 40 laipsnių plius, kitomis arti to. O juk atvykę ne viešbutyje gulėti. Kalnai, laiptai – fizinis krūvis nemažas. Ypač sužavėjo Kotoro įlanka, Perasto miestelis, kuris įsikūręs Šv. Elijo kalno papėdėje, dvi salelės (Šv. Jurgio ir Gospa od Škrapelos), kurios nutolusios nuo miesto tik kelis šimtus metrų. Patiko ir senoji Juodkalnijos sostinė Cietinė, į kurią važiuojant atsiveria puikūs Kotoro įlankos panoraminiai vaizdai. Aplankė ir Budvą, ir Tivatą, ir Petrovac, ir Sveti Stefani, ir Hercog Novi… Liko tik Taros slėnis. Dar įdomi detalė – tuo pačiu metu Juodkalnijoje kalnų oro ir įspūdžių sėmėsi ir dvi „Kranto“ progimnazijos kolegės – Sigita (Sičiūnienė) ir Sonata (Mineikienė), tai su jomis tris dienas susirašinėjo per „Mesenger“ programėlę.
Irena įsitikinusi, jog verta ne tik į užsienius vykti, bet pakeliauti ir po Lietuvą, įsitikinti, kaip ji nuolat gražėja. Su šeima savaitgaliais yra apvažiavusi visą pamario kraštą: Ventės ragas, Rusnė, Dreverna, Svencelė… Aplankiusi Žemaitiją: Mažeikiai, Salantai, kiti miesteliai. (Beje, po studijų Irena su šeima nemažai laiko pati gyveno ir dirbo Mažeikiuose).
Na, o kaip dėl tų 40 darbo dienų atostogų? Ir daug, ir mažai, sako pašnekovė, kaip pažiūrėsi. Paklausta dėl kelionėms skirtų lėšų, Irena teigia, kad, dirbant visu etatu ir esant noro, galima susitaupyti. Štai per pavasario atostogas su vyru dar vykusi į Turkiją. Trumpam – tik penkioms dienoms, bet pailsėjusi puikiai. Likusio viso laiko, sako Irena, negalinti skirti tik sau, reikia pasirūpinti garbingo amžiaus sulaukusia mama.
Mano namai – mano tvirtovė
Agluonėnų mokyklos-darželio direktorė Rima Gabalienė teigia, kad didžioji dalis atostogų praeina jos turimoje sodyboje Pėžaičiuose, kuria labai džiaugiasi ir neatsidžiaugia. Pusės hektaro plote esantys žolynai, žalumynai ir šiltnamis reikalauja nemažai priežiūros, bet ir teikia poilsį bei nemažesnę atgaivą. Su šalimais esančių dviejų sodybų kaimynais gerai sutarianti. Aplink jos pačios sodybą nėra jokios tvoros, šalia miškas. Užtat dabar, vasarą, kai aplink taip žalia, gali gėrėtis ne tik pačiu mišku, bet ir jame anksti ryte ar vėlai vakare pasirodančiais miško žvėreliais, klausytis įvairiausių paukščių giesmių. Juk čia grybautojams gerai žinoma Juodoji pelkė. Ir pati šiemet kelis kartus buvusi grybauti. Grybų daug. Prisirinkusi voveraičių visą kibirą, tiek pati negalinti suvalgyti, teko dalinti. O nelabai yra norinčių tokių dovanų – patys prisirenka.
Be sodybos priežiūros, Rimai dar svarbus ir bendravimas su giminėmis, draugais. Su šeimos nariais turi jau kokius 20 metų gyvuojančią tradiciją − susitikti kiekvieną vasarą. Daug metų burdavosi Šventojoje. Dabar kurį laiką susitinka kaimo turizmo sodybose. Kelerius metus atostogavę Plungės rajone. Šiemet vėl pakeitė vietą – susitikimą rengė kaimo sodyboje prie Drevernos. Visus užburia buvimas kartu, maisto gaminimas gamtoje, ekskursija po Dreverną, Svencelę. Suvažiuoja visi, bet šiemet neatvyko du sūnėnai, apgailestauja Rima. Per kalendorines šventes kartu pabūnantys trumpai, o per šeimos susitikimus ilgiau, šiemet išbuvę nuo antradienio net iki penktadienio.
Pedagogė turi tradiciją kasmet susitikti ir su studijų draugėmis. Ketvirti metai susitinkančios su kasmet organizuojamų vadybinių kelionių bendrakeleivėmis. Kaip ir kasmet, šiemet su kolegėmis vyko vadybinėn išvykon į Italiją. Po kelionių ypač įsiminė buvimas sodyboje levandų apsupty pas bendrakeleivę Renatą. Tenai aptariančios ir vadybines problemas, ir šiaip pabendraujančios.
Rimai bene svarbiausias praėjusių mokslo metų įvykis – pradėtos magistrinės švietimo vadybos studijos Mykolo Riomerio universitete. Kartu studijuoja dar trys rajono pedagogės. Drauge vykdavo į sesijas, kartu gyvendavo tame pačiame viešbutyje. Kartu draugiškai spręsdavo grupines ir kolektyvines užduotis. Visos labai gerais įvertinimais baigė pirmąjį kursą. Nuo šiol turi dar vieną tradiciją – susitikimų su bendramokslėmis. Dalį laisvalaikio skiria skaitymui, ypač mėgsta detektyvus, nuo kurių linksta knygų spintos lentynos.
Užsienio kalba ir IT – privalumas
Stebėdamas įrašus „Facebook“, gali neklysdamas įsitikinti, kad viena aktyviausių rajono pedagogų bendruomenės keliauninkių yra Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja Diana Butkutė. Šiais metais pabuvojusi septyniose skirtingose šalyse, Diana teigia, kad taip intensyviai keliaujanti po pasaulį jau kokie ketveri metai.
Anksčiau investicijų reikėdavo kitur: susitvarkyti buitį, užauginti ir išleisti į mokslus sūnų. Diana keliaujanti dažniausiai viena, be agentūrų pagalbos, kartais su sūnumi ar kolege. Tai, pedagogės įsitikinimu, suteikia kelionėms savitumo, originalių pasirinkimų, lankstaus maršruto ir tempo. Beje, kelionės susijusios su jos vykdoma individualia veikla: ji teikia privačias anglų kalbos mokymo paslaugas ir yra licencijuota ekskursijų gidė bei kelionių organizatorė, vasaromis dirbanti su kruizinių laivų turistais. Papildomos pajamos suteikia galimybių ir jai pačiai paįvairinti gyvenimą pažintinėmis ir kultūrinėmis kelionėmis. Draugai ir artimieji neretai reiškia nusistebėjimą, kad pedagogė labai daug dirbanti. Tai tiesa, pripažįsta Diana. Tai jau tapę jos gyvenimo būdu, kitaip nebemokanti ir nenorinti. Jau iki šiol išsamiai yra ištyrinėjusi Lietuvą, Latviją ir Lenkiją – apie 10 metų organizuoja ekskursijas kitiems. Kolei kas dar nepavargstanti, traukia patiriamos emocijos, iššūkiai, galimybės tobulėti. Diana sako, jog norint daug, pigiau ir greitai keliauti, reikia mokėti užsienio kalbą ir gerai išmanyti šiuolaikines technologijas. Jos kelionės yra tikrai intensyvios: tenka pagal maršrutą pradėti kelionę viename mieste ir grįžti atgal iš kito, pasirinktos kelionės su vietiniais gidais atskirose šalyse trunka iki 14 ir daugiau valandų.
Neretoje kelionėje pasitaiko ir netikėtumų, įvairių nuotykių, ne visuomet malonių. Pavyzdžiui, vienoje iš kelionių buvusi apvogta, neteko pinigų ir dokumentų – teko net kreiptis į ambasadą. Diana dabar jau žinanti, kad kuprinėje ant pečių gali būti tik vandens butelis, rankinė saugiai slepiama prie savęs, o dokumentai ir pinigai – viešbučio seife. Palaikanti ryšį su tokiais pat žmonėmis „Facebook“ grupėje „Lietuvių gidai pasaulyje“. Naudojanti „Planbuddy“ programą su nuorodomis į įvairiose pasaulio šalyse esančius viešbučius, lankytinas vietas, atstumus tarp miestų ir objektų. Svečiose šalyse siekianti pamatyti ir išgirsti meno įžymybių, pvz., buvusi Andrea Bocelli koncerte Lajatico, Italijos Toskanoje, su kolege – Paryžiaus Garnier operoje. Neatskiriama kiekvienos kelionės dalis – išskirtinio objekto lankymas. Lisabonoje aplankė seniausią pasaulyje knygyną „Bertrand“, Neapolyje pabuvojo seniausiame iki šiol dar veikiančiame „Teatro di San Carlo“. Pati susikūrusi blogą, į kurį kelia filmuotą ir fotografuotą kelionių medžiagą. Neretai į ją, kaip patyrusią keliauninkę, kreipiasi pagalbos kiti norintys keliauti asmenys, kuriems pagelbstinti. Čia pasireiškia jos pomėgis fotografuoti, kurti filmuotas pateiktis. Beje, ši medžiaga, Dianos teigimu, labai praverčia darbe su „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniais, kurie yra labai smalsūs, tačiau dar neturi gyvenimiškos patirties. Tai panaudoja diskusijose, taip lengviau ir suprantamiau galima su jais kalbėtis apie tradicijas, aiškinti sunkiau suvokiamus socialinius ir globalinius reiškinius.
Diana prisipažįsta, kad pedagoginis darbas jai prie širdies, jau dabar jaučia pasiilgusi savo gimnazistų. Na, o ką begalima pridurti apie tas ilgas pedagogo atostogas, kai pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, nelabai kada iškyla klausimas, ką daryti kitu metu. Štai dabar daranti generalinę tvarką namuose – irgi atostogų dalis. Lietuvoje ir tuose pačiuose Gargžduose, tvirtina Diana, irgi vyksta daug gerų dalykų, tik nereikia užsisėdėti namuose. Visai neseniai buvusi Gargždų parko amfiteatre vykusiame susitikime su rašytoja Kristina Sabaliauskaite, ten mačiusi nemažą būrį kitų rajono pedagogų.
Egidijus ŽIEDAS
Asmeninių archyvų nuotr.
