Pajūrio miškas ne žmonėms?
Bendraujant su Pajūrio regioninio parko darbuotojais iš nepasakytų frazių jautėsi didelis jų apmaudas, kad pajūrio miškas nėra aptvertas nuo žmonių ir po jį gali slampinėti bet koks „netikėlis“ poilsiautojas.
Kai Klaipėdos rajono savivaldybės Turizmo taryba išvažiuojamuoju posėdžiu lankėsi pajūryje, buvo apžiūrėta ir vieta prie dzotų, kurioje ateityje galėtų būti įkurtas kempingas. Pagal prieš kurį laiką parengtą „Kempingų vystymo pajūrio ir pamario teritorijose galimybių studiją“ ši vieta pagal patrauklumą įvardijama kaip pirmas prioritetas. Laiko įgyvendinti prireiktų daug, bet tai didintų rajono turistinį patrauklumą. Turizmo tarybos narių išsakytos nuomonės dėl kempingo atsiradimo daugmaž buvo pritariančios, o tai savotiškai erzino apžiūroje dalyvavusius Pajūrio regioninio parko darbuotojus. Jų manymu, kempingui pajūrio miške ne vieta, jis galėtų kurtis kur nors už kilometro, privačiose pievose. Parko darbuotojai neslėpė ginantys mišką nuo žmonių ir jei būtų jų valia, greičiausiai aptvertų visą mišką tinkline tvora be galimybės bet kam į jį patekti. Lankytojai juos tiesiog erzina.
Argi šitokiai pozicijai turėtų atstovauti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma institucija. Gal ne visi parko darbuotojai taip mąsto, bet susireikšminę valdininkai bandė savo nuomonę primesti ir apžiūroje dalyvavusiems rajono vadovams, kad į Karklę rajonas turėtų kuo mažiau interesų. Deja, pamirštama, kad tikrasis teritorijos šeimininkas yra Klaipėdos rajono savivaldybė, o Pajūrio regioninis parkas tik administruoja šios teritorijos priežiūrą.
Daugumoje civilizuotų kraštų kempingai įrengiami prie pat jūros arba kito vandens telkinio, kad patogiai tarnautų žmonėms. Geri ir kaimynų latvių pavyzdžiai.
Manau, kad protingas požiūris ir kompromiso ieškojimas, o ne dirbtinių kliūčių kūrimas gali duoti naudą tiek Savivaldybei, tiek parkui, tiek visiems poilsiautojams.
Algirdas LIAUDANSKIS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Turizmo tarybos narys
