Pašaliečio nuomonė
Politikų vardas – traukuliai
Atvirai pasakius, labai norisi ne niauzgėti apie tai, kas blogai, o suokti apie gražius dalykus. Pavyzdžiui, kaimyno kumelė atsivedė gražučiuką, didžiaakį, su balta žvaigžde kaktoje kumeliuką… Plateliuose gyvena tokie geri žmonės, kad net gulbės nori likti su jais ir neskrenda į šiltuosius kraštus. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė savo išvadas apie Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą.
Ak, kaip gražu… Bet tik tiek to gražumo ir tebuvo praėjusią savaitę… Kumeliukas, gulbės, geri žemaičiai, komiteto išvados. Na, gal dar kas nors, už ko žvilgsnis neužkliuvo…
Tiesa, dėl to Seimo komiteto vis dėlto šioks toks niauzgulys kaip burbulas tvankioje pelkėje kyla. Jau tiek tų išvadų, o dar daugiau – pažadų jas pagarsinti buvo, kad džiaugtis reikia bent tuo, jog dar yra drąsių žmonių, vėl ir vėl lipančių ant to paties grėblio. Juk ne vienas ir ne du politikai kaip Vytenis Andriukaitis žadėjo visą portfeliuką kompromituojančios medžiagos atboginti. Bet, matyt, tie portfeliukai tokie maži buvo, kad tilpo į grindų plyšį. O ten juos pelės sukapojo…
Atrodo, kad ir iš vis tebegromuliuojamų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų taip pat bus mažai lietaus… Apie audrą net politmeteorologai nepraneša. Net jeigu Prezidentas vis dėlto palaimins Valstybės saugumo departamento direktoriaus A.Pociaus atstatydinimą, anokia čia audra. Greičiau – atvirkščiai. Saugumo departamento vadovas taps perkūnsargiu, per kurį nutekės visai kitur taikytos žaibų iškrovos.
Jeigu taip ir atsitiks, dar drąsiau bus galima sakyti, kad Lietuvoje šiek tiek užtruko Gorbačiovo pradėta „perestroika“. Mat tautos išmintis byloja, kad ji – lyg vėjas taigoje. Medžių viršūnės siūruoja, girgžda, o apačioje – tylu.
Žinoma, reikia įvesti ir lietuvišką paklaidą. Medžiai ne šiaip sau siūruoja ir girgžda, bet vienas kitą nuo vėjo užstoja. O tai – labai sunkus darbas. Toks sunkus ir varginantis, jog nebelieka nei laiko, nei jėgų brandinti vaisius apačioje jų laukiantiems taigos gyventojams…
Na, va… Ir vėl niauzgulys… Ir dar Ezopo kalba… Tačiau, kita vertus, ar gali būti kas nors gero viršūnėse, kai net valstybės biudžetą – pagrindinį šalies ekonominio gyvenimo raidos įstatymą -konservatoriai grasinosi tvirtinti tik tada, kai jų koalicijos partneriai socialdemokratai atiduos Valstybės saugumo departamento direktoriaus galvą jos kraujo ištroškusiai šutvei? (O gal kad neišlįstų aikštėn šutvės darbeliai?).
Bet kaip bjauriai bepasibaigtų Valstybės saugumo departamento epopėja, kiek kruvinų sidabrinių į savo rinkimų kampanijų taupykles bebūtų susidėję dėl jos žiniasklaidoje nuolat makalavęsi politikai, bjauriau nei vienas vienintelis praėjusią savaitę nuskambėjęs sakinys nebus. „Aukštesnės pakopos teismo teisėjai yra arčiau Seimo – tai gal bus palankūs buvusiam parlamentarui“, – citavo žiniasklaida Kauno teisėsaugininkų žodžius po to, kai ginklus banditams pardavinėjęs buvęs konservatorių frakcijos Seime narys A. Petrusevičius apskundė Kauno apygardos teismo nuosprendį ketveriems metams pasodinti jį į kalėjimą. „A. Petrusevičius tikisi, kad jį Vilniuje užtars konservatoriai“, – „Lietuvos rytui“ dar pridėjo nužudyto J. Abromavičiaus bendražygė Kristina Sūdžienė. Mat A. Petrusevičius įtariamas prisidėjęs prie šio Valstybės saugumo departamento darbuotojo žūties.
Jeigu apie teismus kalbėtų įvairiose bylose nuteistieji ar nukentėjusieji, dažniausiai tai būtų subjektyvu, nes pirmiesiems atrodytų, jog jiems kliuvo per skaudžiai, antriesiems – kad per švelniai. Bet kai apie teismus kaip apie prijaukintą ir savų neliečiantį smauglį kalba patys teisėsaugininkai, tai reiškia, jog trečiąją valstybės valdžią tampo mėšlungiški traukuliai. Jų vardas – politikai…
Eugenijus BUNKA
