Pašaliečio nuomonė
Įgimtoji kaltė
Pirmiausia pasakykite, ar turite bobutę kaime? O gal pats gyvenate ne mieste name, kuriame yra duonkepė krosnis? Jeigu taip – pafantazuokime… Sakykime, jums staiga nusibodo valgyti kepyklose kepamą, parduotuvėse perkamą duoną. Ir per brangu. Susimalate miltų, sugramdote likusią druską, pasisemiate šulinio vandens, užminkote tešlą.
Kai ji iškyla, ant įkaitinto krosnies pado paklojate ajerų lapų, pašaunate gražiai suformuotus tešlos kepalus.
Kai duonelė iškepa, traukiate ją iš krosnies, laužiate traškančią plutelę ir kramtote užsigerdami šviežiu pienu.
Trupinius nuo stalo bešluostant, kažkas barbena į duris. Ėgi mokesčių inspektorius su tautiškai nusiteikusiu politiku priešakyje.
– Duoną kepi? – rūsčiai klausia politikas.
– Kepu… Penkis kartus pigiau nei parduotuvėje pirkti, – sakote ir tiesiate jam dar šiltą riekę.
Politikas ima, žiaumoja ir spjaudydamas trupinius per dantų švarples šneka, kad taip žlugdote tėvyninę duonos pramonę, nenešate pinigėlių į biudžetą. Todėl mažiau jų kliūna sveikatos apsaugai, kultūrai, švietimui… Todėl kenkiate valstybei ir jos piliečiams… Už tai jus reikia bausti… Bet šį sykį kalėjiman dar nesodins, tik tuoj viską suskaičiuos…
Darbo imasi inspektorius. Už tai, kad sabotuojate pirkti duonos – tiek mokesčių, kad atsisakėte parduotuvės paslaugos – dar tiek ir tiek, kad nebrazdėjote autobusu iki artimiausios parduotuvės – dar tiek, tiek ir tiek, kad turite slaptą norą duona vaišinti kaimynus ir giminaičius – anava kiek.
Suskaičiuoja inspektorius, ir namuose kepta duonelė pasidaro tris kartus brangesnė nei pirktinė.
Krentate kryžiumi ant švarių virtuvės grindų ir dievagojatės, jog daugiau taip nedarysite, tačiau nuo mokesčių jūsų neatleidžia. Todėl duonelės tikrai daugiau nekepsite, valgysite pirktinę ir taip gelbėsite Tėvynę…
Va, kokią situaciją sumodeliavome… Su ja susipažinęs, drąsiai galite sakyti, kad jos autorius – šlapiu maišu trenktas. Ir ne vieną kartą. Nes taip negali būti! Na, nebent atsitiktų neįmanomas dalykas: duonutę keptų kiekviename name. O duonos pramonininkai prispaustų įstatymdavius priimti tai draudžiantį daryti įstatymą ir sugalvotų bausmes jo nesilaikantiems…
Na, apie trenktumą šlapiu maišu tikriausiai būsite teisūs. Bet apie kitką…
Lietuva savo kieme turi Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Rodos, kiemo gyventojams jos produktai turėtų būti pigesni nei už tvoros gyvenantiems. Ypač tiems, kurie tokios duonkepės, atsiprašau, gamyklos neturi. Latviams, estams, pavyzdžiui…
Šios savaitės pradžioje Latvijos sostinėje Rygoje, Anninmuižas bulvare esančioje „Lukoil Baltija“ degalinėje A98 benzinas kainavo 2,86, A95 – 2,72, A92 – 2,69, dyzelinas – 2,88, dujos automobiliams – 1,78 litais vadinamais lietuviškais pinigais. Tuo pačiu metu, tos pačios bendrovės degalinėje Vilniaus miesto Ozo gatvėje A98 benzinas kainavo 2,94, A95 – 2,85, A92 – 2,84, dyzelinas – 2,93, dujos automobiliams (Užubalių kaime) – 1,86 vėlgi ta pačia valiuta. Tą pačią dieną populiariausią A98 ir A95 benziną Estijos Piarnu mieste „Lukoil Baltija“ pardavinėjo atitinkamai už 2,83 ir 2,72 lito. Žodžiu, visų rūšių kuras Lietuvoje kainavo 8,1 cento brangiau nei Latvijoje ir Estijoje vidutiniškai paėmus.
Jeigu tokio skirtumo priežastis norėsite sužinoti lietuviškame laisvosios rinkos institute, jums paaiškins, kad taip yra dėl bendro sektoriaus reguliavimo. Dar pridės, kad kainą lemia veiklos kaštai. Kitaip sakant, bendras sektorius ir veiklos kaštai sureguliuoti blogiau nei kaimyninėse šalyse. O gal gudriau, nes 2005 metais bendras vidaus produktas Lietuvoje buvo padidintas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Kaimynus vytis galima ir labiau sunkiant bei veržiant savus pilvus.
Kadangi juos turi rinkėjai, o išrinktieji ir jų paskirtieji toje vietoje nešioja smegenis, tad nieko nuostabaus, jog atsakingi lieka pirmieji.
Atsakyti šiaip jau įprasta už savas kaltes. Vadinasi, rinkėjai kalti ne tuos išrinkę… Politikai kadencijos pradžioje nevengia ir tokios frazeologijos.
Ką sakote? Nesutinkate su kaltųjų apibūdinimu? Tada grįžkime į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Oficialiai pranešta, kad gaisro gamykloje priežastis – atgrubnagių darbo pasekmė. Logiška būtų manyti, kad jie ir turėtų atsakyti už savo kaltę. O kas už ją mokėjo ir tebemoka iš tikrųjų? Tie, kurie pila kuro į savo automobilius, kurie perka prekes, kurių savikainoje yra ir dėl gaisro pabrangusių degalų. Vadinasi, kaltieji…
Ir pradedi žmogus galvoti, kad lietuvis turi ne tik liną, gintarą, krepšinį, bet ir įgimtą kaltę…
Eugenijus BUNKA
