Pašaliečio nuomonė
Mes ir anie…
Galų gale Lietuvos padangėje nušvito šiokia tokia naujiena: dešimtmečio Marijos žemėje jubiliejų švenčia bene daugiausiai reklaminio laiko televizijose okupavusi prekė, kurios pavadinimą paraidžiui reikia rašyti „eieldabljueiaies”, tačiau kažkodėl tarti „olveiz”. Sako, moterys tuo olveizu labai džiaugiasi. 0 jeigu joms gerai – gerai yra ir vyrams, ir kaimynams, ir bendradarbiams…
Viskas kitkas – po senove.
Ak, sakysite, po kokia senove, jeigu Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, Valstybės saugumo departamente besipešančiųjų plunksnos draikosi?
Ten (ir ne tik ten) plunksnos draikosi taip ilgai, kad jau nusibodo žiūrėti. Net koktu matyti baigiančius nusipešioti bemaž kaip Orvelo fermos gyventojus. O olveizo dešimtmetis būna tik kartą…
Tiesa, šiokio tokio įdomumo yra ir „fermoje”. Reaguodamas į Seimo komisijos pasiūlymą laikinai iš posto pašalinti Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Arvydą Pocių Prezidentas pareiškė, kad mums nereikia valstybę griaunančių laikinų ir nelaikinų sprendimų. 0 kokių dar yra?
Lietuvos radijo laidų vedėjas po kelių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus ištartų sakinių priminė, kad kalbėjo Vytautas Matulevičius. Gal ir netyčia vedėjas supainiojo brolių vardus, tačiau Vytauto – garsaus žurnalisto, kovotojo su korupcija, dabar nepageidaujamo valdžios ir žiniasklaidos koridoriuose priminimas skamba grėsmingai. Kaip pavojaus varpas maro metu…
Bet viskas kitkas – po senove.
Na, prisipažinkime bent sau, kad laikraštį atsivertę jau nebepuolame ryti naujienų iš ten, kur anie pešasi. Mums įgriso politologai ir politmeteorologai, pradžioje aiškinantys, kas bus, o paskui veblenantys, kodėl taip neatsitiko. Mums nusibodo domėtis užkulisinėmis intrigomis, baltais siūlais siūtais paaiškinimais ir pasiaiškinimais…
Mums jau šleikštu…
Va, čia ir pakliuvome… Nes anie kaip dangaus manos laukia nesulaukia laikų, kai spjausime į viską ir sulįsime į savo urvelius, kuriuose negirdėti ir nematyti, ką veikia tautos išrinktieji.
O ką anie veikia?
„Mūsų politinis elitas pastaruoju metu neberodo gebėjimų veikti demokratijos sąlygomis. Kyla vis daugiau abejonių, ar jis pajėgus užtikrinti demokratinę tvarką valstybėje“, – lygiai prieš vienuolika mėnesių sakė kol kas tik orą drebinantis Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. „Toliau žaisti visuomenės patiklumu, naivumu yra begėdiška“, – gailiai kvyktelėjo tas pats Pilietinės visuomenės instituto direktorius šį trečiadienį.
Štai taip. Jeigu jau net išeivis iš politinio elito Darius Kuolys mus vadina patikliais ir naiviais lyg į skerdyklą vedamais veršiais, ar bereikia aniems didesnio džiaugsmo ir platesnės erdvės veiklai sau. Nuo Prezidento Pakso griūties anie nieko daugiau neveikia, tik drasko plunksnas vieni kitiems… Net „ferma“ jau panašėja į bendrabutį po pūkinių pagalvių mūšio…
Vadinasi, iš tikrųjų nieko naujo… Tik keičiasi personažų pavardės…
Todėl olveizų jubiliejus Lietuvoje yra didesnė naujiena nei strykčiojimai iš partijos į partiją, januškų, pocių, muraškų ir kitokie skandalai…
O ant nosies jau kitas. Jeigu Prezidentas vis dėlto pasirašys įstatymą leisti privatizuoti žemę miško parkuose, jis užlips ant to paties grėblio, kuris jau vieną kartą trinktelėjo prieš penketą metų. Regis, Prezidentas (tiksliau – jo patarėjai) tai prisimins tik tada, kai grupė anų apsirūpins gražiausiais sklypais.
Jeigu taip atsitiks, vadinasi, iš tikrųjų esame lyg skerdyklon vedami veršiai…
Eugenijus BUNKA
