Pasaulinė pieno paklausa kyla, bet Lietuva vis dar neišnaudoja pienininkystės potencialo

Lietuva yra vienas žaliausių regionų visoje Europoje, kuriame itin palanku vystyti pienininkystę. Pavyzdžiui, Nyderlanduose viename kvadratiniame kilometre yra laikomos 37 karvės, o Lietuvoje – vos 3. Tačiau dar iki 2030 m. Lietuvoje pieno gamyba galėtų išaugti bent trečdaliu, o pieninių karvių skaičius pasiekti ne mažiau 230 tūkst.

Tokios pozicijos laikosi didžiausio Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. Tačiau tam, kad šį tikslą pasiektume, būtina įgyvendinti priemones, kurios padėtų stiprinti pienininkystės sektorių tiek ūkių, tiek ir kooperuoto pieno perdirbimo grandyse.

Prognozės rodo, kad iki 2030 m. pasaulinė pieno paklausa kasmet augs bent 2 proc., o tikslinių pieno produktų vartotojų skaičius per ateinančius 6 metus stipriai augs ir pasieks 5,3 mlrd. ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas P. Viršilas sako, kad pasauliui reikės daugiau tvarių, aukštos kokybės pieno produktų ir nors Lietuva turi itin didelį potencialą plėtoti pienininkystę ir auginti eksporto apimtis, iki šiol neišnaudojame šio sektoriaus potencialo.

Taip yra dėl kelių priežasčių: mažo paramos intensyvumo ūkiams į fermų statybas, naujausias fermų įrangos technologijas, riboto finansavimo pieno perdirbimo ir kooperacijos grandyse. Spartesnei pieno sektoriaus plėtrai būtų tikslinga skirti finansavimą ir veislinių telyčių įsigijimui.

„Esame atlikę analizę ir neabejojame, kad iki 2030 m. Lietuvoje karvių skaičius galėtų išaugti ne mažiau 10 proc., o laikomų karvių produktyvumą šalyje galėtume padidinti 20 proc. ir iš vienos karvės galėtume melžti iki 8,2 t pieno per metus. Šiuos tikslus būtų įmanoma pasiekti jei nebūtų tiek ribojimų pieno ūkiams ir kooperuotam pieno perdirbimui pasinaudoti ES parama. Manome, kad turėtų būti sukurta specializuota parama kooperatiniam perdirbimui ir sudaroma galimybė ne tik kooperatyvams teikti paramos paraiškas keliems projektams vienu metu, bet ir pieno ūkiams investuojantiems į pieno gamybos plėtrą“, – įsitikinęs P. Viršilas.

Šiuo metu ŽŪK „Pienas LT“ pradėjo svarbų modernizavimo ir plėtros projektą ir po jo įgyvendinimo, 2028 m., gamybos pajėgumai padvigubės – per parą bus galima perdirbti 1 300 t pieno. Į gamybos apimčių dvigubinimą ŽŪK „Pienas LT“ investuoja 50 mln. Eur, tačiau paramos lėšos siekia vos 6 mln. Eur ir tai tesudaro 12 proc. paramos intensyvumo. Investicijos į statybas ir įvairią technologinę pieno perdirbimo įrangą yra ilgas, keletą metų trunkantis procesas, todėl pasinaudojus sąlyginai nedidele parama, kol neįgyvendinamos šioje paramos priemonėje numatytos investicijos, negalima dalyvauti jokioje kitokioje investicinėje priemonėje ne tik norint investuoti į minėtą projektą, bet ir į kitas veiklas, pavyzdžiui, biodujų gamybą ar žemės valdų plėtrą kooperatyvo nariams.

„Mažas paramos intensyvumas ir didelis pačių ūkių lėšų įdėjimas į kooperatyvo pieno perdirbimo gamyklos plėtrą, mažina konkurencingumą pasaulinėse rinkose ir stabdo galimybes investuoti į pačių ūkių pieno gamybos plėtros projektus“, – tikina P. Viršilas ir priduria, kad specializuotos paramos intensyvumas kooperatiniam pieno perdirbimui turėtų būti ne mažesnis nei 50 proc.

Norint skatinti pienininkystę, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko manymu, paramos intensyvumas turėtų būti didinamas ir ūkių lygmenyje. Pienininkystės ūkiams į fermų statybas ir naują fermų įrangą turėtų būti didinamas iki 70 proc., o kooperuotiems ūkiams turėtų būti skiriami didesni prioritetiniai balai.

„Mūsų nariai nori auginti savo ūkius, tačiau paramos intensyvumas per mažas, o jeigu ūkiai jau yra dalyvavę modernizavimo projektuose – jų galimybės dar labiau apribotos. Mūsų kooperatyve yra daug šeimos ūkių, kurie norėtų didinti bandas, modernizuoti ūkius, tačiau galimybių pasinaudoti parama yra mažai“, – tikina P. Viršilas.

Įgyvendinus minėtas priemones, būtų sukuriama pridėtinė vertė ne tiek pieno gamintojams, bet ir visam šalies žemės ūkio sektoriui. Kooperatyvo nariai užsitikrintų didesnį bendrąjį pelną, augintume ūkių-investuotojų bendruomenę, palaikytume aukštesnes pieno kainas rinkoje, į gamybą galėtų investuoti ekonomiškai perspektyvūs pieno ūkiai, didėtų žemės ūkio produkcijos gamyba, augtų aukštesnės pridėtinės vertės produktų eksportas.

„Yra atlikta daug ir įvairių skaičiavimų, kuriuose aiškiai matyti, kad pieno gamyba sukuria tris kartus didesnę pridėtinę vertę iš hektaro nei, tarkime, augalininkystės ūkis, auginantis ir parduodantis grūdus. Jei kalbėtume apie pieno perdirbimą – vertė dar didesnė. Lietuvoje yra daug potencialo auginti šią strateginę žemės ūkio šaką, tačiau svarbu pašalinti esančias spragas, stabdančias tiek pieno ūkių, tiek kooperacijos plėtrą“ – reziumuoja P. Viršilas, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Pranešimas spaudai