„Pasaulių sutvėrimas“ kūrėjai: savotiška mūsų misija – žmonėms sugrąžinti gebėjimą jausti, džiaugtis, patirti emocijas
Fenomenu tapusios virtualios realybės patirties, kuri visiškai naujai atvėrė Čiurlionio kūrybą skirtingoms žiūrovų kartoms, „Angelų takais“ kūrėjai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas, supratę, kiek daug nuostabių Čiurlionio kūrinių liko jame neparodyta, ryžosi imtis tęsinio. Virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“ kuria naują reiškinį, kuris ne kartoja pirmąją, o kviečia nauju kampu, su stulbinamų techninių galimybių pagalba tyrinėti Čiurlionio pasaulį.
Kitokia virtuali patirtis: kūrėjai kviečia į transcendentinę kelionę
Virtualios realybės patirties premjeros jubiliejiniais metais švenčiant mūsų tautos simbolį – Čiurlionį – jau vyksta visoje Lietuvoje: kovo 28–30 d. „Pasaulių sutvėrimas“ bus rodomas Joniškyje, balandžio 4–6 d. – Rokiškyje, iki balandžio 6 d. patirti čiurlionišką realybę gali ir uteniškiai (daugiau informacijos apie kitus seansus galima rasti čia).
„Dirbant su Čiurlionio kūryba svarbu ne savo mintį įnešti, ne įsprausti jo darbus į mums patogius rėmus, o tuos darbus kaip įmanoma švelniau atverti ir iš jų paimti tai, ką menininkas kūrė, apie ką kalbėjo, ką norėjo perteikti“, – sako K. Buožytė. Ji priduria, kad jų kurtose virtualiose patirtyse naudoti skirtingi Čiurlionio kūriniai: sukūrę „Angelų takais“, jiedu pamatė, kad liko nepanaudota labai gražių, stiprių savo nešamomis prasmėmis menininko paveikslų – nesinorėjo jų tiesiog palikti užmaršty. „Pasaulių sutvėrime“ žiūrovai gali pažinti Čiurlionio tapybos ciklus „Pasaulio sutvėrimas“, „Miestas“, „Tvanas“, „Fantazijos“, „Žalčio sonata“, triptiką „Pasaka“ ir itin lauktą „Karalių pasaką“.
„Jei „Angelų takais“ galėtume prilyginti autoriniam kinui, tai „Pasaulių sutvėrimą“ – blokbasteriui, Holivudiniam filmui. Labai daug erdvių ir pasaulių, kuriuose galima apsilankyti, tai tikrai visai kito lygmens patirtis. Be to, garso takelis taip pat yra išskirtinės kokybės. Labai stengėmės, kad tiek turinio, tiek techniniu atžvilgiu šis kūrinys pakiltų į kur kas aukštesnį lygį, suspindėtų“, – pasakoja K. Buožytė.
Pasak V. Žuko, kurdami antrąją patirtį jie siekė ne kartoti ar pratęsti, o sukurti kai ką naujo, pabandyti antrą kartą įbristi į tą pačią upę. Jis sako, kad „Angelų takus“ geriausiai apibūdintų žodis sakralinis, o „Pasaulių sutvėrimą“ – transcendentinis. „Tai transcendentinė kelionė į vidinį kosmosą, skrydis (dažnai net fiziškai juntamas, valdomas) tam tikrame sraute. Norėjome, kad žiūrovas džiaugtųsi tuo buvimo sraute pojūčiu. Tai gili meditacija žmogui, kuris galbūt net nemoka medituoti ir nežino, kas tai yra“.
Virtualios patirtys kuria unikalų santykį su menu
Kūrėjai „Angelų takais“ yra pristatę visame pasaulyje vykusiuose festivaliuose, kituose renginiuose. Kaip teigia Kristina, labai įsiminė Kinijoje vykęs pristatymas. „Žmonės nieko nežinojo, ėjo žiūrėti. Tada žinia pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas ir eilė išbandyti mūsų virtualios realybės patirtį vis augo. Žmonės pasižiūrėdavo ir vėl eidavo stotis į eilės galą, kad tai patirtų dar kartą. Daugelis lankytojų buvo senučiukės moterytės, kurios, kad ir sunkiai nulaikydamos VR šalmą, žiūrėdavo ir mėgaudavosi patirtimi. Iki šiandien matau šį vaizdą“, – šypsosi K. Buožytė.
Pritardamas minčiai, kad kūrinys buvo priimtas įvairiausių tikslinių auditorijų, V. Žukas sako, kad pakeliavę „Angelų takais“ žiūrovai verkdavo, stabėdavosi ne tik vaikai, bet ir aukščiausio lygio menininkai, kaip Willam Kentridge ir Alessandro Baricco. „Prisimenu, Čikagoje pasižiūrėti „Angelų takais“ atėjo mama su dukryte. Po to mama sako mums: „dukra nori jums kai ką pasakyti“. Į mane žiūri mergaitė didelėmis gražiomis akimis ir sako: „čia buvo gražiausia, ką aš mačiau savo gyvenime“. Tikrai vos neapsiverkiau tai išgirdęs… – jautriais išgyvenimais dalinasi V. Žukas. – Taip pat pamenu 95 metų močiutę. Ją atvedė anūkai, pasodino, uždėjo akinius. Ji pasižiūrėjo AT, pasėdėjo, pamąstė ir sako: „jeigu taip viskas yra, tai gal man ir nebaisu numirti““.
Be to, kūrėjai sako girdėję istorijų, kad patirti „Angelų takais“ buvo užklydę net ir benamiai, aikčiojo, stebėjosi, komentavo paveikslus: tai parodo, kad Čiurlionis randa atsaką net ir tuose žmonėse, kurie yra visiškai nesusiję su menu. Tikimasi, kad „Pasaulio sutvėrimas“ atvers Čiurlionį dar platesnėms auditorijoms.
„Pasaulių sutvėrime“ – „Angelų takuose“ negirdėta muzika ir specialieji efektai
V. Žukas priduria, kad ir iš techninės pusės abu projektai skiriasi savo apimtimi – „Pasaulių sutvėrimo“ veiksmo mastelis yra kur kas didesnis, daugiau modulių, specialios animacijos, efektų – viskas padidinta kelis kartus, jis techniškai pažangesnis.
„Kadangi „Angelų takuose“ jau buvome panaudoję daug Čiurlionio muzikinės kūrybos ir kurdami naująją patirtį nenorėjome kartotis, nusprendėme eiti kitu, moderniu keliu, ir dirbome su Roku Zubovu ir Philu Vonu. Jie jau turėjo patirties šiuolaikiškai interpretuojant Čiurlionio muziką projekte „Einant ramybėn“, tad „Pasaulių sutvėrime“ girdime šiuolaikinę Čiurlionio muzikos interpretaciją – menininko kūryba susipina su šiuolaikine elektronine eksperimentine muzika ir R. Zubovo koncertiniais atlikimais fortepijonu. Toks garso takelis mus panardina į tą hipnotinę transcendentinę būseną“, – sako jis.
Čiurlionio kūryba paliečia kiekvieną – verkia tiek vaikai, tiek meno žvaigždės
Kaip pastebi V. Žukas, Čurlionio aktualumas – amžinas, nekintantis, šis menininkas nepriklausomai nuo laikotarpio kalbėdavo apie kiekvienam žmogui aktualius dalykus. „Turiu omenyje santykį su visata, jos pajutimą, suvokimą, džiaugsmą jos stebuklu, pasaulio, kuriame mes gyvename, sakrališkumą. Ne tik to pasaulio, kuris yra aplink mus, bet ir to pasaulio, kuri yra mūsų viduje, – aiškina V. Žukas. – Čiurlionis visada kalbėjo apie tai, kad yra kai kas daugiau nei tai, ką mes matome savo akimis. Savo kūryba jis bandė mums parodyti tą kitą pasaulį, jo grožį, nuostabumą, pamatyti išorinio pasaulio grožį per vidinio pasaulio grožio prizmę. Tai lygiai taip pat aktualu, kaip kad buvo ir prieš 1000 metų ar bus ateityje“.
V. Žuką papildydama K. Buožytė pastebi, kad Čiurlionio kūryboje visada vyrauja keletas pasaulių, keletas sluoksnių. „Tas fraktališkumas nesibaigia tiek žvelgiant į išorę, tiek į vidų – nėra pabaigos. Negali sustoti. Jo kūryboje gali pamatyti brandą – tokią, kuri nepavaldi laikui. Čiurlionio gvildentos temos, tarkime, pasaulio sukūrimo, yra aktualios visą laiką, kiek egzistuoja žmonija. Jo kūryba yra apie nesenstančius, bendražmogiškus dalykus. Kuo toliau eini į mišką, tuo daugiau medžių – kuo atidžiau žvelgi į Čiurlionio paveikslus, tuo daugiau juose pamatai gilumos“, – šypsodamasi kūrybos patirtimi dalinasi pašnekovė.
Ji sako, kad pirmoji čiurlioniška VR patirtis buvo lygiai taip pat priimta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, patirtį vienodai gerai priėmė įvairiausios žiūrovų auditorijos. „Tai parodo, kad Čiurlionis savo darbuose yra užkodavęs tiek daug prasmių ir poveikio, kad jis pagauna tiek tuos, kurie jį žino, tiek tuos, kurie nežino“, – sako K. Buožytė.
Ar dar bus kūrybos apie Čiurlionį?
„Dirbsime toliau, kursime VR darbus. Nes gerai padarytas, kokybiškas darbas (ką yra itin sunku pasiekti, reikia daug laiko, biudžeto) yra labai paveiku. Svarbiausia, kad žmogų pasiektų jausmas, kurį norime ištransliuoti, – sako K. Buožytė. – Ar kiti mūsų darbai bus apie Čiurlionį? Durų neuždarome, esame atviri“.
Jai pritardamas V. Žukastaip pat džiaugiasi, kad Lietuvoje jau pradėti finansuoti virtualios realybės projektai. „Su „Angelų takais“ mes pasiekėme tiek žiūrovų, kiek pasiekia nedaug filmų. Taigi, investavimas atsiperka. Be to, matau, kad įkvepiame daugiau kūrėjų: šioje srityje atsirado daugiau kūrinių, infrastruktūra, vietos, kuriose galima rodyti tokias patirtis“, – teigia jis. Vis dėlto, pašnekovas sako, kad, kol kas finansavimas nėra proporcingas: mažiau įdirbio reikalaujantys paprasti animaciniai filmai finansuojami geriau nei interaktyvios animuotos patirtys. Tačiau jau dabar formuojasi nauja kūrėjų srovė, tad tikimasi, kad dėmesys šiai kūrybos sričiai tik didės.
„Savo naujuose projektuose (kurį laiką gal padarysime pertrauką nuo Čiurlionio darbų, kad atsitraukę galbūt galėtume grįžti) ir toliau nešime tą pačią žinutę, kursime tą patį jausmą, kaip ir pirmuosiuose kūriniuose. Mes ir toliau norime daryti darbus, kurie leistų žmonėms pajausti pasaulio trapumą, grožį, nuostabumą. Norėtume vėl žmones panardinti į tą patį transcendentinį jausmą, sukelti euforiją nuo gyvenimo, jo galimybių. Nesiruošiame pereiti į siaubo filmų žanrą (šypsosi). Jaučiame, kad tai savotiška mūsų misija – žmonėms sugrąžinti gebėjimą jausti, džiaugtis, patirti emocijas, grąžinti stebuklą į gyvenimą. Juk pats blogiausias dalykas, kai gyvenimas mus priverčia jį automatiškai diena iš dienos gyventi, pamiršti, koks jis nuostabus, nebejausti emocijų. Kurdami šiuos kūrinius ir patys sau grąžiname, primename šiuos dalykus. Tą tikriausiai darė ir Čiurlionis, tad dirbdami su jo kūryba tapome jo bendraminčiais ir savotiškai tęsiame jo darbą“, – reziumuoja V. Žukas.
2025 metais švenčiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, UNESCO paskelbtą minima sukaktimi. Programą kuruojanti Vyriausybės kanceliarija kviečia pasinerti į Čiurlionio kūrybą su šūkiu „Giliau, nei siekia žvilgsnis“ – nes žymiausio visų laikų lietuvių menininko darbai nėra tik paviršiuje matomi vaizdai ar garsai, bet ir kodai, kuriuos smalsus žiūrovas gali tyrinėti. Daugiau informacijos apie šiai progai skirtą programą „Čiurlioniui 150“ rasite svetainėje ciurlioniui150.lt.
Pranešimas žiniasklaidai
