Pastatė paminklą ne tik Gargždams
Į Klaipėdos rajono centrą įvažiuojančiuosius iš rytinės pusės, Kalniškės piliakalnio prieigose, pasitinka įspūdingas riedulys su užrašu „Gargždai“.
Į Klaipėdos rajono centrą įvažiuojančiuosius iš rytinės pusės, Kalniškės piliakalnio prieigose, pasitinka įspūdingas riedulys su užrašu „Gargždai“. Šį rudenį įrengus apšvietimą miesto paribyje stūksantis daugiau nei šimtą tonų sveriantis akmuo pastebimas ir tamsiuoju paros metu. Juo pasigrožėti kartais atvyksta Augustinas Burba, kurio iniciatyva ir pastangomis šis gamtinio, kraštovaizdžio ir geologinio paveldo objektas daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvo iškastas ir atvilktas į šią vietą, ir tapo paminklu Gargždams.
Buvę bendradarbiai ir dabar jį vadina Burbos akmeniu, tačiau oficialiai niekas šio buvusio gargždiškio nėra už tai pagyręs ar jam padėkojęs, plačiai paskleidęs autentiškos akmens atsiradimo ties Gargždų–Vėžaičių–Maciuičių kelio sankryža istorijos. „Tai mano, buvusio rajono mero Vaclovo Dačkausko ir buvusios architektės Vidos Vytienės akmuo, – nuotaikingai patikslino anuomet rajono valstybinėje melioracijos įmonėje gamybos organizavimo skyriaus viršininku dirbęs A. Burba. – Žemaitijoje tai gali būti trečias pagal dydį akmuo, o Klaipėdos rajone – didžiausias.“ Beje, šio riedulio, sveriančio 103,5 t, aukštis – 3,10 m, ilgis – 5,05 m, plotis – 4,00 m, perimetras – 15,90 m. „Vikipedijoje“ jis vadinamas Kalniškės akmeniu ir rašoma, jog 2016 m. šis paskelbtas valstybės saugomu.
Daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusio Vėžaičių filialo eksperimentinio ūkio laukuose rekonstruodami drenažo linijas melioratoriai Gerduvėnų kaime, netoli automagistralės, žemėje aptiko milžinišką akmenį. „Prieš pusę amžiaus nebuvo galingos technikos, kad jį išvilktų, todėl užkasė ir pamiršo. Mes atkasėme buldozeriais, bet ištempti trijų metrų aukščio riedulį buvo nelengva užduotis. Melioruodami laukus buvome radę daug akmenų, bet tokį įspūdingą – pirmą kartą“, – prisiminė A. Burba. Ir visgi sumaniems melioratoriams pavyko ištraukti į žemės paviršių, rodės, nepajudinamą akmenį. Dar didesnis išbandymas buvo jį nuvilkti į dabartinę vietą – giliai smego į dirbamą žemę. Toje „operacijoje“, pasak A. Burbos, dalyvavo 15 buldozerių. „Nepaprastas buvo mūsų radinys – gražios spalvos, geros struktūros, su įspūdinga įstriža juosta. Tuo metu laisvės ištroškusią visuomenę buvo užvaldžiusios Sąjūdžio idėjos – pagalvojau, kad šiuo akmeniu derėtų įamžinti istorinį virsmą, o gal Gargždams pastatyti paminklą“, – atskleidė A. Burba.
Bet ant kalno ties Kalniškės piliakalniu atvilktas melioratorių radinys išgulėjo apie 15 metų, kol, sulaukus Gargždų miesto 750-ojo jubiliejaus, buvo sumanyta šį įvykį įamžinti riedulyje. Taigi prieš 17 metų išskirtinis akmuo buvo įtvirtintas ant betoninių pamatų, kuriuos išliejo buvusios UAB „Hidrostatyba“ darbininkai. A. Burbai teko iš sostinės kviesti du galingus autokranus, kurie užkėlė akmenį ant pjedestalo. Jam smagu, kad architektės V. Vytienės rūpesčiu buvo meistriškai iškaltas užrašas „Gargždai“, kad šį rudenį rajono Savivaldybė pasirūpino įrengti apšvietimą. Smagu, kad prie jo fotografuojasi žmonės, ir pats giminaičius atveža parodyti „savo“ akmenį. Todėl negali pamiršti kadaise vietinėje spaudoje skaityto komentaro, jog melioratoriams reikėjo po žeme palikti šį akmenį.
A. Burba prisipažino, kad akmenys – jo silpnybė, kad žavisi Mosėdžio akmenų muziejumi. Melioratorių aptiktų lauko riedulių yra ir prie kitų Klaipėdos rajono kelių. Šie puošia ir jo sodybą Galtų kaime. Anot pašnekovo, tai geologinė vertybė, kraštovaizdžio istorija, nesenstantys, negendantys, nors liaudies išmintis byloja, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
