Pastatų sienų tepliotojai baudų dar neišsigando
rieš Gargždų kultūros centro atidarymą ant rekonstruoto pastato ir „Minijos“ kino teatro sienos buvo pastebėtas neva grafitininkų darbas – nupiešta balerina ir žodis „Pradžia“. Kol nebuvo atskleista, kad tai pačios įstaigos kūrybinis sumanymas, užvirė diskusijos, ar tai menas, ar vandalizmas ir ką su piešiniu daryti. Tačiau jau kurį laiką Gargžduose akis bado visai kitokie užrašai ant daugiabučių namų, įstaigų, garažų sienų, net pėsčiųjų ir dviratininkų takų. Menu tų užrašų niekaip nepavadinsi, tik vandalizmu. Nors už tyčinį svetimo turto gadinimą gresia nemenkos baudos, atrodo, jog tokių paišytojų jos negąsdina. Kol kas nė vienas niokotojas ir amoralių užrašų autorius nenustatytas.
Perdažyti sienos neskubės
Apterliotos pastato sienos su necenzūriniais žodžiais ir ženklais nė vienam savininkui susižavėjimo nekelia, atvirkščiai, tai turto gadinimas. Nustatyti patiems pažeidėją beveik neįmanoma, tad yra tik vienas kelias – pranešti policijai. Ir nors pasižvalgę Gargžduose tokių aprašinėtų pastatų suskaičiuotume ne vieną dešimtį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja (bendruomenės pareigūnė) Simona Cibauskaitė redakciją informavo, kad šiais metais yra registruoti tik 6 pranešimai dėl tokio pobūdžio teisės pažeidimų, o praėjusiais metais pranešimų nesulaukta.
„Brolių daunų teroras“, „Vytis pedofilų būrys“ – tokie užrašai UAB „Komstrata“ pastato fasadą sugadino prieš tris mėnesius. „Pirmą užrašą ant mūsų pastato pastebėjome gegužės 5 d. ir kreipėmės į policiją. Tokių užrašų yra ir kitose Gargždų vietose“, – sakė Tadas Šimkus, „Komstratos“ direktorius ir vienas iš savininkų. Kol neišaiškintas asmuo, dažais išpurškęs šiuos užrašus, pasitarę įmonės akcininkai nusprendė jų nevalyti. „Investuosime, nuvalysime, uždažysime, o gal vėl užrašys. Padaryta žala siekia apie 1 500 eurų, nes reikės perdažyti visą sieną“, – nuostolius įvertino „Komstratos“ direktorius.
„Saviraiškai“ – įvairūs paviršiai
Klaipėdos gatvėje pastato, kuriame įsikūręs „Swedbank“ bankas ir kuriame patalpas nuomojasi įvairių paslaugų teikėjai, sieną sudarkė užrašas „Silpnapročių pedofilų bankas“. Kieno tai darbas, kol kas neaišku, kaip neaišku, kas toje pačioje gatvėje ant „Senukų“ sienos dažais išpurškė „2 pedofilių represijos“ ir „jonpedofilis“. Pamačiusi nuotraukas, kuriose užfiksuoti grafitininkų užrašai ant „Senukų“ pastato, Gargždų vartotojų kooperatyvo vadovė Janina Jurkuvienė nenustebo: „Panašus užrašas šį pavasarį buvo ant Doviluose esančios parduotuvės. Kreipėmės į policiją. Turėjome sudaryti sąmatą, todėl samdėme statybininkus. Policija pranešė, kad pažeidėjo nenustatė.“ Nors ant Klaipėdos rajono etninės kultūros centro pastato, kaip sakė J. Jurkuvienė, yra kamera, išaiškinti pastatų niokotojo ji nepadėjo. Dėl „Senukų“ sieną darkančių užrašų Gargždų vartotojų kooperatyvo vadovė į policiją kreiptis neketinanti. Juos žada uždažyti, kaip ir tuos, kurie panašiai kas antrą mėnesį atsiranda prie durų į Gargždų vartotojų kooperatyvą. „Šiemet gal jau kokius tris keturis kartus uždažėme“, – sakė J. Jurkuvienė.
Vienokių ar kitokių užrašų, ženklų, piešinių gausu ant garažų miesto centre sienų. Prie Gargždų turgaus su Smėlio gatve besiribojantys garažai, kuriuos perka Savivaldybė, numačiusi šios miesto dalies pertvarką, jau seniai tapo grafitininkų „saviraiškos“ centru. Praeivių, kasdien einančių Smėlio gatve, akys nori nenori krypsta į tų užrašų ir piešinių pusę. „Tikrai prirašinėta. Ir ką tai reiškia? – kraipė galvą Smėlio gatvėje užkalbinta gargždiškė Stefanija, dažnai pro garažus miesto centre einanti į turgų. – Apipaišo namų sienas, laiptinėse visokių bjaurybių prirašinėja – turbūt paauglių darbas, nors nepagautas, kaip sakoma, ne vagis.“
Grafičio dažų žymių matyti ir kai kuriose Gargždų vaikų žaidimų aikštelėse, tačiau plotai paišytojų fantazijai čia kur kas mažesni nei ant anksčiau minėtų pastatų. Kažkas vandalizmui pasirinko dviračių ir pėsčiųjų taką, iš Gargždų vedantį pro karjerus į Dovilus. Kas „meną“ kūrė, niekas nematė, todėl kaltų nėra. Tiesa, šis užrašas jau gerokai pablukęs, nes kasdien jį mina pėstieji, trina ir dviračių padangos. Tačiau nuo pastatų ir kitų statinių nepageidaujamų užrašų lietus nenuplaus, savininkams teks rūpintis neplanuotais remontais.
Pagaus ir nubaus?
Galbūt Gargžduose vandalai jaučiasi nebaudžiami? Tačiau kad dar nė vienas nenustatytas, nereiškia, jog taip bus ir toliau. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja (bendruomenės pareigūnė) S. Cibauskaitė, pasiteiravus, kokia pažeidėjams taikoma atsakomybė, paaiškino, kad priklauso nuo to, kokia žala yra padaryta: „Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra (150 eurų), užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. O kai žala didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (150 eurų), gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnį ir asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O jei pastatai, kuriuos palietė grafičio dažai, yra didelės turtinės vertės ar turintys didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę ir vertybes, gali būti taikoma atsakomybė pagal to paties straipsnio 2 dalį ir gali būti baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu net iki penkerių metų.“
Kas atsakingas pašalinti grafitininkų užrašus nuo privataus pastato, autobusų stotelės sienų, vaikų žaidimų aikštelės įrenginių ir pan.? Kaip paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, turtą turėtų tvarkyti jo savininkai, o vėliau išsireikalauti žalą civilinio proceso tvarka iš pažeidimą padariusio asmens, jeigu toks yra nustatytas policijos. Viešųjų teritorijų objektų (vaikų žaidimų aikštelių, autobusų stotelių ir pan.) sugadinimus turėtų šalinti seniūnija.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
