Patirtis

Turtingesnės šalys – įdomesnės bibliotekos

 Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas kartu su grupe Lietuvos viešųjų bibliotekų direktorių iš arčiau susipažino su Latvijos, Švedijos ir Norvegijos šalių bibliotekomis ir jų veikla. Direktorius pastebėjo, jog turtingesnėse šalyse geresnė bibliotekų materialinė būklė, šiek tiek skiriasi veiklos metodai, jau planuoja, kokią patirtį pritaikys pas save, tačiau pripažįsta, jog rajono bibliotekų padėtis, palyginti su matytomis, nėra bloga.

Lietuviai architektai – treti

Grupė lankėsi Švedijos ir Norvegijos nacionalinėse bibliotekose. J. Gutauskas teigia, jog pribloškė Švedijos nacionalinės bibliotekos vidaus erdvių didybė. Šimtmečius skaičiuojančios bibliotekos įrengtos senuose pastatuose, labiau primenančiuose rūmus. Jų neniokojo nei karai, nei perversmai. Švedijos nacionalinė biblioteka jau stokoja patalpų, dėl to paskelbtas tarptautinis naujo pastato projektavimo konkursas. Tarp daugiau kaip dviejų šimtų pateiktų darbų buvo ir Lietuvos architektų projektas. Laimėjo jauno vokiečių architekto pateiktas projektas. Lietuvos projektuotojai užėmė trečiąją vietą.

Nė valandos be lankytojo

J. Gutauskas teigia, jog visur, kur lankėsi, pastebėjo, kad bibliotekos stengiasi įvairiomis priemonėmis prisikviesti lankytojus. „Bendraudami su kolegomis Latvijoje, išgirdome, jog jie darbą organizuoja taip, kad bibliotekininkas niekada neliktų vienas su knygomis”, – sakė jis. Iš Bauskės direktorius parsivežė konkrečių planų, kaip sudaryti patogesnes skaitytojų priėmimo sąlygas abonemente, kaip vaizdinėmis priemonėmis kurti dar artimesnę ir jaukesnę aplinką lankytojams.

Latviai didelį dėmesį skiria vaikams, nuo mažumės juos pratindami prie knygos. „Pavasarį su vaikais sudaromos sutartys, kiek knygų jie perskaitys per vasarą. Vaikai turi parašyti ir jų recenzijas. Susumavus rezultatus rengiamos šventės, nugalėtojai apdovanojami”, – dalijosi patirtimi J. Gutauskas.

Senovės ir modernizmo darna

30 tūkst. gyventojų turinčioje Norvegijos Tonsbergo savivaldybėje (komunoje) grupė susipažino su modernia šiuolaikiška biblioteka, pastatyta 1992 m. Įspūdingas pastatas iš stiklo įrengtas buvusio vienuolyno ir kapinių vietoje. Viduje palikti akmeniniai buvusių pastatų pamatai, kurie dalija vidines pirmo aukšto erdves į atskiras zonas. Pastatą statė vietos savivaldybė ir verslininkai. Po to pastatą aštuonerius metus nuomojo, kad susigrąžintų lėšas, vėliau jis perėjo komunai. Tad biblioteka atidaryta 2000 metais. „Joje vyksta visi kultūros renginiai, jokio kito kultūros centro Tonsberge nėra”, – sakė direktorius. Dirba 38 darbuotojai ir šuo vedlys. Didingas pastatas pasižymi jaukumu. Rinkdamiesi knygą skaitytojai tarp lentynų ras kamputį patogiai prisėsti ir peržiūrėti juos sudominusią knygą ar kitą spaudinį, kurių bibliotekos fonduose – apie 270 tūkstančių egzempliorių. Daugelis lentynų – ant ratukų. Mat, bibliotekoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, susitikimai, valstybės švenčių paminėjimai ir kt. Pastumdžius lentynas, atsiranda daugiau laisvos vietos renginių dalyviams susėsti. Masyvūs akmeniniai pamatai neretai tarnauja vietoj pakylos ar net scenos. Biblioteka per metus sulaukia 360 tūkst. lankytojų, vadinasi, vienas gyventojas ateina vidutiniškai daugiau nei dešimt kartų.

Dėmesys įvairiems poreikiams

– Jaučiamas ypač didelis dėmesys įvairių poreikių žmonėms. Šuo vedlys palydės akląjį prie lentynos ar į kavinukę, nemažai įrenginių judėjimo negalią turinčių lankytojų patogumui, ypač spalvingos ir ne tik literatūros, bet ir įvairaus amžiaus vaikams skirtų žaidimų turtingos patalpos. Mamos atvažiuoja su mažyliais vežimėliuose ir maloniai čia leidžia laiką, – dalijosi maloniais įspūdžiais J. Gutauskas.

Bibliotekoje, pasak J. Gutausko, bet kuriame kampelyje susipažinsi su Norvegijos istorija, kuri pateikiama įvairiausiomis formomis – senais paveikslais, nuotraukomis, buities daiktais ir net įrašais grindyse. „Istorija, pasididžiavimas sava šalimi ne skambiais žodžiais išreiškiami, o visur yra šalia ir byloja patys apie save”, – pastebėjo J. Gutauskas.

Skųstis neturi priežasčių

Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorius J. Gutauskas teigia, jog iš kiekvienos kelionės parsiveža ne tik puikių įspūdžių, bet ir naudingos patirties, kurią gali pritaikyti pas save. „Nė kiek nesiskundžiu mūsų viešosios bibliotekos būkle. Pastatas suremontuotas, nauji baldai, įsirengėme salę su įgarsinimu. Bibliotekos darbas iš pagrindų modernizuotas. Neskaičiuoju kompiuterių kabinetuose, džiaugiuosi, jog modernizavome aptarnavimo sistemą. Pakankamai gera ir bibliotekos filialų būkle. Sutvarkytos patalpos, dauguma jau turi kompiuterius ir internetą, likusios greitai turės. Rengiame projektus, gauname lėšų. Sėkmingai įvykdėme stambų gyventojų kompiuterinio raštingumo kėlimo projektą. Turime ambicingų planų ateičiai, tad darbai ir perspektyvos verčia be didesnių nusiskundimų patiems spręsti kylančias problemas. Žinoma, apmaudu, jog bibliotekininkų atlyginimai, palyginti su jų dabartiniu darbu, yra maži. Tikimės, jog Vyriausybė į tai atsižvelgs svarstydama ateinančių metų valstybės biudžetą“, – įsitikinęs J. Gutauskas.

Jadvyga SURPLIENĖ