Patirtis svetur

Amerikiečiui Endriejavas primena Mičiganą

 Ilinojaus valstijoje JAV gyvenanti Rasita Lukauskaitė-Whittingham šį pavasarį su dukrele Malena mėnesį viešėjo gimtajame Endriejave. Su gimtine supažindino ir savo vyrą, amerikietį Tomą. Jam šis kraštas priminė Mičigano valstiją, kurioje taip pat ūkininkaujama, yra daug žalumos. Prieš 7 metus išvykusi į Ameriką ir sukūrusi šeimą buvusi endriejaviškė nebesiruošia grįžti gyventi į Lietuvą. Ji laukia mūsų šalies sprendimo dėl dvigubos pilietybės.

Ištekėjo už užsieniečio

Rasita, Klaipėdos universiteto Menų fakultete baigusi solinio dainavimo studijas, tvirtai nusprendė įsikurti Amerikoje. „Išvykau pagal „Au-pair“ programą į Teksaso valstiją vieneriems metams. Pasibaigus sutarčiai ieškojau galimybės ten pasilikti ir gyventi legaliai“, – pasakojo 31-erių metų moteris. Išvykusi į Čikagą ji susipažino su amerikiečiu Tomu – airės ir italo sūnumi. Po kelių mėnesių ji ištekėjo už šio 6 metais vyresnio vyro.

Savo gimtąjį Endriejavą ji vėl pamatė tik po 3 metų, gavusi žaliąją kortą. Po to gimtinę aplanko kasmet.

Rasita su šeima gyvena Ilinojaus valstijoje, Čikagos priemiestyje, Orland Park miestelyje, vienaaukščiame name, kurį nupirko vyro tėvai.

Žlugusi amerikietiška svajonė

Rasita, pasimokiusi koledže, įgijo sertifikatą dirbti nekilnojamojo turto agente. „Pardavinėjau namus, butus, pastatus, – pasakojo buvusi endriejaviškė. – Aš įsidarbinau 2006 m., ekonomikai pradėjus riedėti į pakalnę.“

Rasita akcentavo amerikietišką svajonę turėti savo namą ir automobilį. „Prieš dešimtmetį dėl jos ten puolė ir lietuviai“, – šypsojosi moteris. Pasak jos, amerikiečiai ėmė iš bankų kreditus ir pirko geidžiamą turtą. Bankai, netikrindami kreditinių istorijų, įsiūlydavo savo klientams nenaudingų paskolų su kintamomis palūkanomis. Šios kasmet kilo. Smunkant ekonomikai, žmonės prarado darbą ir nebeišgalėjo grąžinti skolų. Jie prarado namus, automobilius.

Dabar JAV būsto kainos labai kritusios. „Bankai nori atsikratyti iš skolininkų paimtais butais ir namais, statybininkai, pastatę gyvenamųjų namų kvartalus, skuba juos parduoti, nes irgi yra prasiskolinę bankams. Bankai paskolų nebeduoda. Prekyba nekilnojamuoju turtu Amerikoje apmirusi. Namus, už kuriuos anksčiau prašė milijono dolerių, dabar parduoda už pusę milijono“, – pasakojo Rasita. Ji pridūrė, kad šeimininkai, iš kurių bankai atsiima namus, iš šių išima duris, vonias, kriaukles, išmontuoja virtuvinius baldus, kuriuos stengiasi parduoti, iš nevilties supjausto kilimus.

Pašnekovės teigimu, Kalifornijoje atsiranda palapinių miesteliai, kuriuose gyvena benamiai. „Pabrango būsto nuoma – juk dabar dauguma amerikiečių prarado būstus“, – sakė Rasita.

Džiaugiasi šeima

Rasita dabar augina dukrelę, kuriai gegužę sukako vieneri metai. „Aš svajojau apie šeimą. Dabar esu namų šeimininkė – stengiuosi, kad būtų sutvarkyti namai, gaminu valgį“, – pasakojo liekna moteris – apkūnios amerikietės įvaizdžio priešingybė.

Rasita paaiškino, kad Amerikoje sulieknėjusi 8 kilogramais. „Turiu galimybę sportuoti, valgau sveiką maistą, o storėjama nuo „greito“ maisto“, – pasakojo moteris.

Ji sakė, kad savo vyrą maitinanti pusiu lietuviškai, pusiu itališkai. „Tomas mėgsta lietuviškus didžkukulius su mėsa, bulvių plokštainį, baltą mišrainę, pyragą „Medutis“, spurgas, bet neįsiūlysi šaltibarščių ar silkės“, – šypsojosi amerikiečio žmona.

Jos vyras dirba valstybinėje įstaigoje inžinerinį darbą. „Mūsų šeima krizės nejaučia, taip pat ir vyro artimieji, plėtojantys maisto verslą“, – kalbėjo Rasita. – Mūsų žiniasklaidoje daug kalbama apie krizę. Pagrindinė tema – skurdžiai ir turtuoliai. Šie ir dabar neįvertina realybės, švaisto pinigus.“

Gyvena iš vyro pajamų

Rasita atvirai kalbėjo nebenorinti grįžti gyventi į Lietuvą. „Išvykdama aš mamai pasakiau, jog kas bebūtų, nebegrįšiu“, – šypsojosi pašnekovė. Pasak jos, Amerikoje patogu gyventi, nes viskas čia – žmogaus gerovei. Čia esą pigūs būtiniausi daiktai – drabužiai, maistas, kūno priežiūros priemonės. Taip pat pigus benzinas – 4 litrai tik 1,75 dolerio. Brangus dyzelinas, o dujinės įrangos automobiliuose niekas nemontuoja, nes tai nesaugu. Rasita akcentavo, jog medicinos paslaugos – brangios. „Europiečiai juokiasi, kad amerikiečiai pirma statosi namus, įgyja išsilavinimą, siekia karjeros, o tik po to gimdo ir augina vaikus. Betgi reikia turėti materialinį pagrindą.“

Pasak jos, 3 dienos gimdymo namuose, esant natūraliam gimdymui, kainuoja 15 tūkst. dolerių. „Nėra atostogų iki gimdymo. Po to – 3 mėnesiai dirbant valdiškoje įstaigoje, 6 savaitės – privačioje įmonėje“, – pasakojo Rasita.

Ji sakė, kad jau sumokėjo 47 tūkst. dolerių už dukrelės Malenos būsimas studijas, kurios prasidės po 18 metų. Ji galės studijuoti bet kuriame Ilinojaus valstijos universitete. „Kainos už mokslą kyla kasmet, todėl nusprendėme sumokėti dabar“, – aiškino moteris.

Ji pasakojo, kad su dukrele kalba lietuviškai, o vyras – angliškai. „Leisime ją į lietuvišką mokyklėlę. Tačiau ateityje ji bendraus su amerikiečiais, taigi angliškai“, – kalbėjo pašnekovė, pridūrusi, jog metus dainavo Čikagos lietuvių chore „Dainava“, kuriam vadovauja Darius Polikaitis.

„Mes planuojame savo ateitį. Amerikoje kalbama, jog krizė baigsis po 10 metų. Tuo laiku aš auginsiu vaikus, gyvensime iš vyro pajamų“, – sakė Rasita.

Virginija LAPIENĖ