Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras ruošiasi plėtrai
Glaudus šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojos bendradarbiavimas, artumas savo aptarnaujamai apylinkei, čia ir dabar atliekami svarbiausi tyrimai, nuoširdus bendravimas su visa šeima – taip trumpai būtų galima apibūdinti 1997 metų rudenį duris atvėrusį Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrą. „Per tuos beveik tris dešimtmečius keitėsi vadovai, medikai, savo veidą keitė ir pati įstaiga, tačiau viena nekito niekada – siekis kiekvienam pacientui suteikti kuo kokybiškesnes ir lengviau prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“, – kalbėjo neseniai centro vairą į savo rankas perėmęs gargždiškis Algimantas Liutkus.
Įstaiga nebuvo svetima
Vadovas, kurio karjera sveikatos priežiūros sistemoje prasidėjo 1995 metais, pasakojo, kad Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras jam nebuvo svetimas, nes su čia dirbančiu kolektyvu buvo pažįstamas anksčiau, mat ilgus metus medicinos įstaigas teko konsultuoti teisiniais klausimais.
„Teisininku sveikatos priežiūros įstaigose dirbau daug metų, tačiau gyvenimo vingiai privertė truputėlį pakeisti kryptį ir štai aš čia, – šypsojosi kasdien iš Gargždų į Klaipėdą važinėjantis A. Liutkus, sveikatos sistemoje besisukantis jau 29 metus. – Rodos, viskas šioje srityje pažįstama, bet visada yra, kur tobulėti. Negali visko žinoti, nėra tokių žmonių, kurie viską išmanytų. Todėl stengiuosi gausinti žinių bagažą ir raginu tai daryti savo kolegas.“
Tai patvirtino ir susitikime dalyvavusi vyresnioji slaugytoja Sandra Sasnauskienė, pasidžiaugusi naujuoju vadovu ir nuo pirmų dienų jo rodomu rūpesčiu įstaiga bei jos darbuotojais. „Kol nežinojome, kas taps vadovu, buvo nerimo. Norėjome, kad tai būtų atsakingas žmogus, nes iki tol gyvenome lengvame chaose. Sužinoję, kas laimėjo konkursą, labai apsidžiaugėme“, – pasakojo ilgametė centro darbuotoja.
Dėmesys neįgaliesiems
Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrą sudaro keturi padaliniai: Paupių padalinys, kuris yra centrinis ir įsikūręs Klaipėdos miesto teritorijoje, Plikių ir Kretingalės ambulatorijos bei Girkalių medicinos punktas. Pastarasis yra naujausias padalinys, todėl šiuolaikiškiausiai sutvarkytas. O visos kitos patalpos, ypač centrinio padalinio, jau prašosi meistrų rankų.
„Investicijų reikės išties nemenkų, ypač Paupių padalinyje, nes pastaruosius 20 metų čia niekas iš esmės nebuvo tvarkoma“, – kalbėjo vadovas, kuriam antrino ir slaugytoja S. Sasnauskienė. Jos teigimu, perėmus patalpas, išties niekas nedaryta. Esą tik buvo atliktas kosmetinis remontas pagal to meto reikalavimus medicinos įstaigai. „Sanitariniai mazgai nėra pritaikyti neįgaliesiems, durys neatitinka standartų. Tuo laiku atitiko reikalavimus, bet, kaip žinia, jie keitėsi“, – aiškino darbuotoja.
Naujasis įstaigos vadovas tikino, jog norėtų daug ką sutvarkyti, galvoje – daug idėjų ir minčių, bet dažnai kelią joms pildytis užkerta finansai.
„Bet bandysime kažką spręsti. Centrinis padalinys dabar laukia remonto. Vienas iš svarbiausių momentų – neįgaliųjų patekimas į mūsų įstaigą. Laiptais per pagrindinį įėjimą neįgaliajam pakliūti neįmanoma. Nuovaža įrengta tik prie evakuacinio išėjimo. Tai per ten neįgalieji ir patenka į įstaigą. Tačiau tai nėra gerai, nes didiname atskirtį tarp žmonių su negalia ir be jos. Neįgalieji turi patekti lygiai taip pat, kaip ir kiti. Todėl planuose – keltuvas, kurio įrengimas pareikalaus nemažai lėšų. Žinoma, reikia patvarkyti ir turimą nuovažą, nes ji irgi reikalinga“, – artimiausiais planais dalijosi vadovas, užsiminęs ir apie tolimesnę perspektyvą.
Planuose – naujas padalinys
A. Liutkaus teigimu, ateityje būtina pertvarkyti sanitarinius mazgus, juos pritaikant žmonėms su negalia, sutvarkyti kabinetus, taip pagerinant personalo darbo sąlygas.
Darbų numatyta ir Plikiuose bei Kretingalėje, tačiau viskam reikia nemažos sumos pinigų. Šiuo metu esą skaičiuojama, kiek kuriam padaliniui atseikėti. „Bendradarbiaujame su Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centru, dalyvaujame jo veikloje, dėl to mums yra skirta tam tikra lėšų dalis. Kol kas visiems padaliniams numatyta beveik 200 tūkst. eurų, kurie bus skirti ir remontui atlikti, ir įrangai įsigyti. Bijau, kad tų pinigų neužteks, bet tikimės, kad rajono valdžia padės, nes kol kas labai pozityviai į mus žvelgia, padeda. Antai visai neseniai skyrė lėšų naujam šeimos gydytojos kabinetui įrengti“, – Klaipėdos rajono savivaldybės pagalba pasidžiaugė vadovas ir užsiminė apie planus įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie Kretingalės ambulatorijos. Tam Savivaldybė neva taip pat numačiusi lėšų.
Su mašinų statymu bėdų turi ir Paupių padalinys, kur būtina sutvarkyti ir privažiavimą. Tačiau čia jau ne vien pinigų klausimas – A. Liutkus aiškino, jog, norint visa tai padaryti, pirmiausia reikia įveikti biurokratinį mechanizmą, mat Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras yra Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigta įstaiga, o jos vienas iš pagrindinių padalinių po teritorijų perskirstymo, susitarus rajono ir miesto valdžiai, veikia Klaipėdos miesto teritorijoje.
Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą, pašnekovas prakalbo ir apie vadovaujamos įstaigos plėtrą, mat rajono valdžia Sendvario seniūnijoje planuoja statyti visiškai naują daugiafunkcį pastatą, po kurio stogu įsikurs seniūnija, rajono sveikatos biuro padalinys ir dar vienas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys, tapsiantis pagrindiniu. Jame numatyti 3 šeimos gydytojų kabinetai, odontologų, kineziterapeuto ir viso kito personalo kabinetai. Tikėtina, kad į naująjį padalinį persikels ir administracija. Jei viskas vyks sklandžiai, daugiafunkcis centras duris atvers bemaž po 3 metų.
„Mes jau dabar ruošiamės augimui – pradėjome didinti komandą, kviečiame naujų medikų, turime priėmę dvi naujas šeimos gydytojas, viena jų dirba Kretingalėje, kita – čia, Paupiuose“, – kalbėjo vadovas.
Pacientų ratas plečiasi
Auginamas ir pacientų skaičius. A. Liutkaus teigimu, jam pradėjus dirbti šioje įstaigoje, prisirašiusiųjų skaičius siekė 4 300, o dabar jis šoktelėjo į viršų – šiuo metu iš viso prisirašę daugiau nei puspenkto tūkstančio gyventojų. Tačiau tai nevyksta savaime – centras daug dirba, kad prisitrauktų žmones – reklamuojasi, plečia darbuotojų ratą.
„Norint, kad ateitų žmonės, reikia jiems kažką duoti. O mes tikrai turime, ką pasiūlyti: šeimos gydytojų paslaugos nuo naujagimio iki senjoro, odontologų paslaugos, greitai ir kokybiškai atliekami išsamūs laboratoriniai tyrimai, pas mus dirba profesionalios akušerės, teikiame gydytojo ar slaugytojo pagalbą namuose. Kitas svarbus dalykas – su mūsų padaliniais puikus susisiekimas tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu. O dar svarbiau – kad pas mus nėra tokių eilių, kokios nutįsta prie didžiųjų įstaigų gydytojų kabinetų. Pas mus vieną dieną užsiregistruoji, kitą dieną jau sėdi pas gydytoją“, – kodėl žmonės turėtų rinktis būtent Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrą, vardijo jo vadovas A. Liutkus.
Kalbėdamas apie augantį pacientų skaičių, vadovas neslėpė, jog prie to prisidėjo prie kolektyvo prisijungusios dvi šeimos gydytojos – nuo rugpjūčio 20 dienos Kretingalėje pradėjusi dirbti Alma Albužienė ir nuo spalio 1 dienos medikų gretas centre papildžiusi Agnė Jakubčionytė, įsidarbinusi centriniame padalinyje.
„Sunku prisikviesti šeimos gydytojų, todėl esame labai patenkinti, kad prie mūsų prisijungė dvi savo srities profesionalės“, – kalbėjo A. Liutkus, pasidžiaugęs, jog šiuo metu, pagal galiojančius reikalavimus, užpildytas visas centro kolektyvas, įskaitant slaugytojų grandį.
Vardydamas centro pliusus, pašnekovas sakė, jog įstaiga norėtų teikti ir pirmo lygio ambulatorines psichikos sveikatos paslaugas, tačiau su turimu pacientų skaičiumi išlaikyti tokioms paslaugoms reikalingą komandą – keturis darbuotojus – neįmanoma. Tokią prabangą, vadovo žodžiais, leisti būtų galima tik turint ne mažiau nei 12 tūkst. pacientų.
Tokia pati situacija ir slaugos namuose paslaugos, kuriai keliamas dar didesnis reikalavimas, – komanda iš 5 darbuotojų, dirbančių viso etato krūviu. Įstaiga negali sau leisti išlaikyti tokią komandą, todėl šią paslaugą perka, kaip sakė, iš išorinio tiekėjo.
Svarbiausia – emocinė atmosfera
Kalbėjomės su centro vadovu bei slaugytoja ir apie jų darbe kylančius sunkumus. Tiek vienas, tiek kitas neslėpė, jog jų tikrai netrūksta, bet kai darbe tinkama atmosfera, jie nėra tokie baisūs. „Bendravimas, kolektyvo būrimas – esminiai dalykai. Man tai didžiausias išbandymas, nes visi mes žmonės, visi turime savo požiūrį į gyvenimą, nuomonę, todėl suburti gerą kolektyvą reikia daug pastangų. Mano pagrindinis principas – sukurti saugias darbo sąlygas darbuotojams psichologine prasme. Kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi darbe patogiai, kad kuo mažiau būtų įtampos ir streso. Tik negalvokite, kad, atėjęs čia, įžvelgiau šioje srityje bėdų. Tikrai ne, tiesiog, mano nuomone, tai sritis, kurioje visada yra vietos tobulėti“, – nuomone dalijosi A. Liutkus.
Pašnekovas pasidžiaugė, jog artimiausiu metu įstaigos darbuotojai bus kviečiami į mokymus, susijusius su streso valdymu, smurto darbe atpažinimu. Jo įsitikinimu, streso valdymas – vienas iš esminių dalykų darbe, nes žmogus neturi išsinešti savo emocijų į namus, jis jas turi palikti darbe. „Mes turime pasiekti, kad žmonės mokėtų tai padaryti, – sakė A. Liutkus, kuriam svarbus kiekvienas kolektyvo narys. – Mes visi esame vienodi, todėl visi turime jaustis komfortiškai ir saugiai. Nėra, kad aš – viršininkas, o tu – pavaldinys. Visi esame lygūs, todėl ir jaustis visi turime vienodai gerai.“
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.