Paveldas
Priekulę garsinusių spaustuvininkų kapavietės – istorinės vietos
Priekulės seniūnijoje yra 49 neveikiančios kapinaitės. Šiuo metu tvarkomos Liaunuose. Be to, bus sutvarkytos Priekulę garsinusių spaustuvininkų Johano Fridricho Šrėderio ir Jurgio Traušio kapavietės Kliošių parke ir Drukių kaime. Iš viso kapinaitėms tvarkyti skirta 5000 litų.
Pasak Priekulės seniūno Valerijaus Velko, konkursą tvarkyti senąsias neveikiančias kapinaites Liaunų kaime laimėjo UAB „Tvorasta“. Šioms tvarkyti skirta 4300 Lt. Įmonės darbuotojai tveria tvorelę, kerta krūmus, tvirtina senus metalinius kryžius.
Šiemet taip pat 700 litų bus išleista Priekulę garsinusių spaustuvininkų Johano Fridricho Šrėderio ir Jurgio Traušio kapavietėms Kliošių ir Drukių kaimuose sutvarkyti. Pasak rajono Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Šmatauskienės, jos yra LR kultūros vertybių registre ir turi teisinę apsaugą.
Šių spaustuvininkų veikla buvo reikšminga ne tik Priekulei. 1865-1918 matais jie išleido apie 260 knygų ir 9 periodinius leidinius lietuvių kalba. Ši spaustuvė buvo viena didžiausių Mažojoje Lietuvoje, spausdinusių lietuviškus leidinius. Be to, joje buvo rengiami spaustuvininkai.
Johanas Fridrichas Šrėderis gimė Gumbinėje, baigė Karaliaučiaus universitetą. Nuo 1853 metų jis vadovavo privačiai Priekulės mokyklai ir ėjo Priekulės evangelikų kunigo pareigas. Priekulėje išmoko lietuvių kalbą. 1856 m. Elniškėse įsteigė lietuvių našlaičių prieglaudą, 1865 m. – spaustuvę, kurioje mokė spaustuvininko amato ir spausdino lietuviškas knygas.
1863 m. J. F. Šrėderis Gropiškės kaime nusipirko ūkį, kur perkėlė prieglaudą.
1899 m. jis persikėlė gyventi į Smiltynę, kurioje įsteigė vargšams kūdikiams auginti namus. Vėliau apsigyveno Klaipėdoje.
Mirė 1906 m. Amžino poilsio jis atgulė Kliošių parko pakraštyje, gražioje, ramioje vietelėje, netoli Gropiškės, kurioje veikė jo įsteigta našlaičių prieglauda.
Jurgis Traušys gimė 1844 metais Drevernoje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Spaustuvininko kelią pradėjo 1866 m. J. H. Šrėderio spaustuvėje. Iš buvusio savo mokytojo jis įsigijo spaustuvės įrengimus ir pradėjo leidybinę veiklą. J. Traušys išleido J. F. Šrėderio sudarytą M. Liuterio katekizmą mokykloms, elementorių, pats parengė porą pedagoginio pobūdžio knygelių ir kitų leidinių.
Priekulės istorinę praeitį liudijančio Kliošių parko pakraštyje amžino poilsio atgulęs garsus Klaipėdos krašto veikėjas J. F. Šrėderis. Prie kapavietės veda laipteliai. Išlikęs iš anų laikų antkapinis paminklas. Šį pavasarį kapavietę tvarkė priekuliškiai kultūros darbuotojai: nudažė tvorelę, nugrėbė pernykštę žolę.
Drukių kaimo kapinaitėse palaidotas spaustuvininkas Jurgis Traušys. Jo kapą žymi pastaraisiais dešimtmečiais pastatytas antkapinis paminklas.
Šiose kapinaitėse atgulusiųjų gentainių poilsį sergsti šalia jau 60 metų gyvenanti lietuvininkė Marija Mačernienė. Čia nėra palaidoto nė vieno jos giminaičio – tik Drukių kaimo žmonės. „Visus palaidotuosius pažinojau, žinojau, kur kas palaidotas. Mano mažos anūkėlės kadaise darė kryželius ir žymėjo kapų vietas“, – pasakojo moteris.
Užsienyje gyvenantys buvę šio krašto gyventojai dažnai aplanko Drukių kapinaitėse atgulusius savo artimuosius ir dėkoja Marijai už kapų priežiūrą. Tačiau Drukių kaimo senbuvei jau sunku prižiūrėti kapinaites.
Jai dėkinga ir seniūnija. Šį pavasarį ji taip pat pasirūpins, kad čia būtų sutvarkyta aplinka.
Virginija LAPIENĖ
