Paveldosaugos tvarkyba: lėšos skirtos ir Vilhelmo kanalui
Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymu patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą. Šių metų biudžete šalies paveldo tvarkybai iš viso numatyta daugiau kaip 8 mln. eurų. Iš jų 5 mln. 883 tūkst. eurų skirti minėtai paveldotvarkos finansavimo programai – net 1 mln. 250 tūkst. eurų daugiau negu pernai. Dar 1,8 mln. eurų šiemet numatyta privačių valdytojų objektų tvarkybos finansavimui, 320 tūkst. eurų – kilnojamųjų vertybių išsaugojimui.
„Šių metų biudžete paveldo tvarkybai skirti 8,3 mln. eurų yra didžiausia suma, kada nors skirta šiai itin svarbiai sričiai. Gerokai padidintas finansavimas leidžia imti tvarkyti beveik pusšimtį naujų kultūros paveldo objektų. Prie reikšmingų pokyčių prisideda ir tai, jog kartu su komanda atnaujinome, supaprastinome paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašą – tai atveria daugiau galimybių ir sumažina biurokratinę naštą“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Tvarkybos darbai bus atliekami 124 kultūros paveldo objektuose: 47 iš jų nauji, likusieji – tęstiniai. Remiantis kultūros ministro nustatytais prioritetais, tvarkybos darbai vyks įvairių regionų 38-iose savivaldybėse esančiuose objektuose, penkiose vyskupijose ir dviejose arkivyskupijose. Papildomai skiriamos lėšos atveria galimybę 0,5 mln. eurų padidinti bažnyčių tvarkybos darbų finansavimą – iš viso tam šiemet skiriama 2 mln. eurų. Paveldotvarkos programoje dėmesys atkreiptas ir į tautinių mažumų, inžinerinį techninį, dvarų bei sakralinį paveldą, taip pat medinių sakralinių objektų apsaugos technines priemones. Prie sėkmingo šios programos įgyvendinimo prisideda ir valdytojai, iš viso jai skirdami per 1 mln. eurų. Šiuose objektuose bus parengiami tvarkybos ir tyrimų projektai, likviduojamos kylančios avarijų grėsmės, vykdomos restauravimo ir tvarkybos veiklos.
Kultūros paveldo objektų, kuriuose bus pradėti arba tęsiami tvarkybos darbai, sąraše – 15 kultūros paminklų, 5 sinagogos (Čekiškės, Švėkšnos, Marijampolės, Vilniaus Gėlių gatvės ir Ohel Jaakov choralinė sinagoga Kaune), kitų konfesijų maldos namai: karaimų kenesa Vilniuje, Švenčionių ir Daniliškių cerkvės, Skuodo ir Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir varpinė. Šiemet bus pradėti Vilniaus universiteto pastatų komplekso, Pumpėnų vėjo malūno, aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus sodybos daržinės, Rainių žudynių vietos ir koplyčios komplekso Kančios koplyčios ir kitų objektų, kitąmet – Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso Jokšų tilto bei kitų objektų tvarkybos darbai.
2022–2024 m. laikotarpiu tvarkybos darbų taip pat sulauks Adomynės, Biržuvėnų, Čiobiškio, Gelgaudiškio, Siesikų, Baisiogalos, Merkinės, Liubavo, Paežerių, Aukštosios Fredos, Rokiškio, Zyplių, Kretingos ir kiti dvarai.
Kultūros ministerija kaip vieną efektyviausių priemonių tvarkant privačioje nuosavybėje esantį kultūros paveldą laiko kompensavimo privatiems valdytojams finansavimo didinimą. Šiam tikslui 2022 m. papildomai skiriama 250 tūkst. eurų, taigi iš viso šiemet daliai tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensuoti bus skirta 1,8 mln. eurų.
„Prie paveldotvarkos darbų reikšmingai prisideda ir patys privačių objektų savininkai – tai liudija augantį visuomenės sąmoningumą ir dėmesį šiai svarbiai sričiai. Pernai buvo kompensuotos tyrimų, tvarkybos darbų projekto parengimo bei restauravimo išlaidos net 31 objektui, kurie priklauso privatiems savininkams. Kviečiame savininkus kuo aktyviau naudotis valstybės suteikiama parama ir drauge puoselėti vertingiausius mūsų šalies paveldo objektus“, – sako kultūros ministras.
Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
