Pažintis

Garsus futbolininkas į Gargždus grįžta noriai

Neseniai vykusioje Gargždų 753-iojo gimtadienio šventėje svečiavosi ir žymus futbolininkas Arminas Narbekovas. Seulo olimpinis čempionas, „Žalgirio“ klubo prezidentas, Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas šventės metu paliko ir savo pėdos atspaudą gimtajame mieste. Gargžduose vaikystę praleidęs futbolininkas mielai sutiko atsakyti į „Bangos“ klausimus.

Pailsi medžiodamas

– Ar dažnai sugrįžtate į gimtąjį miestą?

– Tiesą sakant, ne. Dėl laiko stokos tokia galimybė pasitaiko retai. Tačiau, kai čia grįžtu, labai džiaugiuosi, nes šis miestas man asocijuojasi su vaikyste, pirmaisiais karjeros žingsniais. Smagu, kad galiu dalyvauti Gargždų gimtadienyje. Juk šventėse visada būna linksma, o kai jos vyksta gimtajame mieste, dvigubai maloniau.

– Radęs laisvo laiko atvykote į šventę Gargžduose, o ką paprastai veikiate laisvalaikiu?

– Labiausiai atsipalaiduoju medžioklėje. Man nesvarbu, ar iš medžioklės aš grįšiu su laimikiu, ar be. Esu miesto žmogus, todėl pailsiu gamtoje, atgaunu jėgas.

– Koks jūsų įsimintiniausias trofėjus?

– Turbūt kalnų ožys, kurį sumedžiojau Austrijoje. O paprastai į rankas pakliūva Lietuvos miškuose gyvenantys žvėrys.

– Daug laisvo laiko praleidžiate su šeima?

– Šiuo metu gyvenu Vilniuje, o šeima – Austrijoje. Labai jų pasiilgstu, todėl stengiuosi kuo dažniau grįžti pas žmoną ir vaikus. Kai pramogaujame kartu, dažniausiai atsižvelgiame į atžalų norus. Tiesa, jų interesai skiriasi, nes tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas: dukrai Klaudijai – 10, o sūnui Arminui – 20.

Dukrai uždraudė žaisti futbolą

– Ar vaikai taip pat domisi futbolu, nori sekti tėčio pėdomis?

– Šeimoje visi mėgstame futbolą, dažnai rungtynes žiūrime per televizorių. Arminas vienu metu labai intensyviai lankė futbolo treniruotes, tačiau dabar jo susidomėjimas sportu kiek atvėso. Kai prisimenu, kokį ilgą ir sunkų kelią sportuojant teko man nueiti, tai net pagalvoju, kad nenorėčiau, jog mano sūnus tai turėtų patirti. Beje, dukra taip pat buvo susižavėjusi futbolu, norėjo lankyti treniruotes, bet aš uždraudžiau. Ne mergaitėms šis sportas, vaikščios po to mėlynomis kojomis. Dabar ji eina į gimnaziją, kurioje galima pasirinkti bet kurią sporto šaką. Klaudija pasirinko tenisą. Manau, šioje srityje ji gali kažko pasiekti, nes yra užsispyrusi ir tuo labai panaši į mane.

– Koks esate tėtis: griežtas ar mėgstate palepinti savo atžalas?

– Kadangi su vaikais praleidžiu nedaug laiko, tai, kai būname kartu, mėgstu juos palepinti. Tiesa, sūnui esu griežtesnis, o dukra ir mane, ir žmoną sugeba aplink pirštą apsukti.

– Tęsiant pokalbį apie šeimą, įdomu, kaip sutariate su savo broliu, kunigu Andriumi Narbekovu? Juk lyg ir atstovaujate skirtingiems poliams: jis labiau domisi dvasiniais dalykais, o sporte daugiau dėmesio skiriama fiziniam kūnui.

– Mane su juo sieja labai stiprus ryšys, esame artimi, mat iš keturių brolių likome tik dviese. Įdomu su Andriumi susitikti, pasikalbėti, juk pasaulį abu matome kiek kitaip.

Futbolininko kasdienybė sunki

– Ar tikite, kad būti futbolininku jums buvo lemta?

– Tikiu likimu. Manau, kad kiekvienam žmogui gyvenime yra skirta keletas veiklos sferų. Ir, jei jis pasirenka jam skirtąją, būna laimingas. Džiaugiuosi, kad pasukau man lemtu keliu.

– Daug vaikinų, žaidžiančių futbolą Gargžduose, svajoja apie tokią karjerą, kaip jūsų. Kaip manote, ko reikia, kad to pasiektum?

– Reikia turėti savo kelią, juo drąsiai eiti, nepaisyti nesėkmių ir bandyti pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tada viskas bus gerai. Žinoma, reikia ir daug darbo. Vieniems žaidėjams duotas talentas, o kiti turi įdėti daug darbo. Tačiau žinau daug žaidėjų, kurie 99 procentus savo laimėjimų pasiekė darbu. Nemažai tokių futbolininkų ir „Žalgirio“ komandoje žaidė. Be to, reikalinga ir sėkmė. Jos reikia nuolat ieškoti bei ją provokuoti.

– O kokia žymaus futbolininko kasdienybė?

– Daugelis pastebi tik teigiamą futbolo pasaulio pusę: pergales, keliones, gerą atlyginimą. Tačiau iš tiesų futbolininko duona sunkiai uždirbama. Profesionalus sportas atima labai daug laiko, kasdien vyksta treniruotės. Kiekvienoms varžyboms reikia pasiruošti ir fiziškai, ir psichologiškai.

– Ką manote apie atgyjantį futbolą mūsų mieste?

– Labai džiaugiuosi, kad Gargžduose yra iniciatyvių žmonių, kurie yra pasiryžę atgaivinti futbolą. Žinoma, pradžia nėra lengva, futbolo klubas „Banga“ pirmoje lygoje žaidžia tik pirmi metai. Todėl nereikia išsyk tikėtis aukštų rezultatų. Tačiau gargždiškiai myli futbolą, daug jam atiduoda, o su meile galima viską pasiekti.

Agnė SURPLYTĖ, Milda JUDELYTĖ