Pažiūrėkit į ausis – inkstus pamatysit. Paprastoji rykštenė

Pasaulis – didžiulė vaistinė, o pondievs – vyriausiasis vaistininkas. O toj didelėj vaistinėj tarp šimtų vaistų viena rykštelė vasaromis siūbuoja – paprastoji rykštenė (lot. Solidago virgaurea, rus. золотарник обыкновeнный). Iš pažiūros ne itin išvaizdi, tamsiu kotu, geltonais žiedeliais. Bet vaistas ji didelis ir ypač dabar, tais permainingais laikais, reikalinga. Po šlapdribas, visokius pašalus pabraidę, batus permirkę, kojas atšalę tuoj šlapimo pūslę ar inkstus šonuose pajaučiam beturintys.

Žinomiausias inkstų gyduolis – dirvinis asiūklis – kiek nuodingas, o štai paprastoji rykštenė ne mažiau veiksminga, užtat neturi jokio šalutinio poveikio, gali gerti ir mažilėliai vaikai. Paprastųjų rykštenių arbata yra skani ir aromatinga, ji gali pakeisti kasdienes arbatas.

Šių augalų preparatai nuo seno buvo naudojami kraujavimui stabdyti, bet dabar dažniau jie vartojami nuo šlapimo sistemos organų ligų, tokių kaip šlapimo pūslės ir šlapimo takų uždegimai, šlapimo nelaikymas, ir netgi nuo gana sunkių ligų, pavyzdžiui, inkstų uždegimo, inkstų vėžio, cistų ir kitokių biesų.

Rykštenių antpilas padeda sergant šlapimo takų infekcijomis, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, gripu, laringitu, šlapimo takų ir inkstų akmenlige. Antpilas taip pat turi šlapimo skyrimąsi ir prakaitavimą skatinančių savybių.

Rykštenių nuoviru gydomos dar ir kirmėlinės ligos. Augale esančios medžiagos puikiai mažina kai kurių grybų augimą ir dauginimąsi, geriausiai – kandidomikozes sukeliančius baltuosius balkšvagrybius, todėl nuoviru skalaujama burna, kitos grybų ir grybelių pažeistos gleivinės.

Apie esamas ir nesamas inkstų bėdas galime ir iš savo ausų bei dantų nustatyti – viską Dievulis yra sutvarkęs: ausis atkartoja inksto formą. Tad jei ausys nebe tvirtos kriauklelės, nukarusiais speneliais, pamėlusios, išsaususios ar kaip nors susimazgiojusios, tai, žinokitės, ir jūsų inkstai tokie patys. O jei dar ir dantys nebeblizga, vadinasi, visai liūdna – ir inkstai nebeblizgūs, išsausėję. Žiemą negalėjo lieknintis, savęs alinti, reikėjo riebiai valgyti, nebijoti lašinių, spirgų ir kitokių taukų – mūsų inkstai šiltai taukuose turėjo vartytis. O štai pavasarį yr kitaip – žiemą šiltai išgyvenus riebalų nebereikia, tuoj liesėsim, kaip upeliai gurgėsim, pievose ganysimės, dygstančius žalėsius griaušim, pumpurus kramsnosim.

Bružų žolelių ūkis, Gerduvėnų k.

Tel. 8 614 16 798.