Permainingos dienos
Šios savaitės dienų įvykiai permainingi kaip ir orai. Štai, pasirodo, trečiasis sausio mėnesio pirmadienis vadinamas liūdnuoju pirmadieniu ir tituluojamas pačia liūdniausia diena per metus. Esą mokslinio pagrindimo nėra, tačiau, žinoma, tai puiki proga psichologams pareklamuoti savo paslaugas. Jie pataria netramdyti liūdesio, priimti ir susitaikyti, kad patiriame emociškai sudėtingą laikotarpį.
Ir štai išaušta ketvirtadienis, kurį, matyt, pagaliau galime vadinti džiaugsminguoju! Mat visos viešosios erdvės buvo užtvindytos ištransliuota stebuklinga žinia. Esą pagaliau didelių elektros kainų išvarginti vartotojai bent kurį laiką galės atsikvėpti – nepriklausomo tiekimo kaina gyventojams nukrito žemiau nei valstybės kompensuojama 28 ct/kWh riba. Pasak „Elektrum Lietuva“ ekspertų, kainų posūkį šia linkme labiausiai lėmė brangimo tendencijos nerodantys ateities sandoriai, kurie turi didelės reikšmės elektros tarifų nustatymui. Pranešimuose spaudai teigiama, kad toks kainų pokytis turėtų išjudinti rinką ir paskatinti vartotojus, net ir jau pasirinkusius tiekėjus, migruoti paskui geriausius pasiūlymus, o nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusius gyventojus tai padaryti kaip tik dabar. Ekspertai suokia, kad esantiems visuomeniniame tiekime reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomeninio tiekimo kaina yra nustatyta artimiausiam pusmečiui, per kurį ji kisti negali, tačiau po liepos 1 d. bus nustatoma nauja. Kokia ji bus – prognozuoti sunku, tačiau neatmetama, kad kaina gali augti – taip kalba „Elektrum Lietuva“ ekspertai. O mums vis tiek patiems galvą ant pečių reikia turėti.
Po liūdnojo pirmadienio elektros paslaugų tiekėjų išplatinta džiaugsmingojo ketvirtadienio žinia lyg tai turėtų pakelti elektros vartotojų ūpą. Bet tas ūpas priklauso ne nuo optimistinių spaudos pranešimų, o nuo gaunamų išsipūtusių sąskaitų, kurias vis sunkiau apmokėti. Ar džiaugsmingojo ketvirtadienio žinia bus ilgalaikė, ar tik dar vienas reklaminis triukas siekiant prisitraukti naujų vartotojų, kurie dar nepasirinkę tiekėjo, žinoma, parodys tik ateitis.
Štai kita žinia lyg ir turėtų būti naudinga pieno produktų vartotojams. Pastaruoju metu žymiai krito pieno supirkimo kainos. Tai grėsminga Lietuvos pieno ūkiams, ypač smulkiesiems. Tačiau perdirbėjai ir prekybininkai gieda vieną giesmę: energetiniai resursai vis dar itin dideli, vartojimas krenta, mažiau perkama produktų, tad negalintys kainų mažinti parduotuvėse. Štai vienos stambios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vadovas žiniasklaidoje dalijasi žinia, kad šiuo metu eksportuojamų pieno produktų paklausa ir kainos „ne mažėja, o griūva“. Kilogramas eksportuojamo sūrio dar rudenį kainavo apie 5 eurus, o dabar nesiekia net 4 eurų. Įmonės vadovas pateikė pavyzdį, kad Italijoje pieno produktų vartojimas sumažėjo net 10 proc. Ir esą jam Italijos partneriai paaiškino, kad „žmonės tiesiog turi už viską mokėti daugiau, tad jiems lieka mažiau pinigų, juk jie negali nesusimokėti už energiją, kitaip jiems atjungs dujas, elektrą. Jie turi sumokėti ir už pabrangusias paskolas, tad lieka mažiau pinigų drabužiams, baldams, televizoriams, mažiau išleidžiama ir maistui“. Užsieniečiai skuba veržtis diržus, o Lietuvoje sunku suprasti, ar keičiasi žmonių pirkimo įgūdžiai. Žvelgiant į pilnutėles mašinų stovėjimo aikšteles prie prekybos centrų neatrodo, kad perkama atsakingiau. Šią savaitę ir Gargžduose ne būsimų savivaldos rinkimų tema pirmame plane. Labiausiai aptarinėjama žiniasklaidoje paleista žinia apie naujo prekybos centro projektą vietoj senosios autobusų stoties.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė
