Pernai ugnis glemžėsi automobilius ir būstus
A. Armalis: „Šiemet taip pat lankysimės socialinės rizikos šeimose. Tikimės, jog bus skirta lėšų ir nupirkta dūmų detektorių, kurių reikia šiuose būstuose.“
Klaipėdos rajone gaisrų, palyginti su šalies vidurkiu, pernai padaugėjo 11 proc. Gargždų PGT užregistruota 218 – daugiau nei ankstesniais metais. Gerokai daugiau pleškėjo gyvenamosios paskirties pastatų, automobilių. Beveik pusė gaisrų įsiplieskė dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Pareigūnai siekia mažinti gaisringumą organizuodami akcijas, reidus.
Nelaimės – per neatsargumą
Pernai Gargždų PGT užregistruota 22 gaisrais daugiau nei užpernai. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Arūnas Armalis pasidžiaugė, kad ugnis nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Daugiausia gaisrų įsiplieskė kovą ir balandį – vidutiniškai po 45. Beveik pusę gaisrų žmonės sukėlė neatsargiai elgdamiesi su ugnimi.
Pernai užsidegė 36 gyvenamosios paskirties pastatai – 13 daugiau nei ankstesniais metais. „Nelaimės ištinka, kai gyventojai neatsargiai elgiasi su atvira ugnimi, gaisrai įsiplieskia dėl elektros instaliacijos perkrovimo, neteisingo įrengimo, – priežastis dėstė A. Armalis. – Remontuodami senus namus dažniausiai ne visą elektros instaliaciją pakeičia, susuka skirtingų metalų laidus, kurie oksiduojasi. Pernai tai buvo ne vieno gaisro gyvenamajame pastate priežastis.“
Dėl gedimo elektros instaliacijoje užsidegė 11 gyvenamųjų namų, dėl krosnių, dūmtraukių gedimo – 9, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi – 5, be to, galimi 4 padegimai.
Neužgesintą nuorūką – į šiukšlinę
Viena iš pagrindinių gaisro priežasčių – kai perkaitinus krosnis šalia dūmtraukių užsidega mediniai perdengimai. Pareigūno teigimu, įsiplieskus gaisrui draustame pastate, kuriame neteisingai įrengtas dūmtraukis, šeimininkui kyla problemų gauti draudimo išmoką. Beje, tik nedidelė dalis gaisrų suniokotų gyvenamųjų būstų buvo drausti. A. Armalis stebėjosi neatsakingu žmonių požiūriu į savo turtą: „Apsidraudęs nuo gaisro nukentėjusysis gauna išmoką. Jis saugesnis.“
Praėjusiais metais sodininkų bendrijose užsidegė 11 sodo namelių. Du užsiliepsnojo nuo laužų, deginamų per arti pastatų. Tačiau sumažėjo ūkinių pastatų gaisrų: pernai degė 17, o užpernai – 28.
Praėjusiais metais padaugėjo liepsnojančių šiukšlių konteinerių: ugniagesiai skubėjo gesinti 15 kartų. Kaimuose jie dažniausiai užsidega dėl supiltų karštų pelenų arba įmestų neužgesintų nuorūkų. Žmonės nori būti tvarkingi, bet elgiasi pavojingai.
Variklio skyriuje – tepaluoti skudurai
Praėjusieji metai ugniagesiams įsimintini gausiu automobilių gaisrų skaičiumi. „Klaipėdos rajone per pastarąjį penkmetį vidutiniškai per metus degė po 20 automobilių, o pernai – 35, – pasakojo A. Armalis. – Gaisrų priežastys: 26 užsidegė dėl gedimo elektros instaliacijoje, kiti – dėl gedimo kuro sistemoje.“
Gargždų PGT pareigūnai kartu su policija surengė akciją „Saugus automobilius“. Patikrinus 105 automobilius, paaiškėjo, kad tik trečdalis vairuotojų atsakingai juos eksploatuoja: turi tvarkingus gesintuvus. Kiti jų neturėjo arba buvo pasibaigęs galiojimo laikas.
„Pastebėjome aplaidumo: variklio skyriuje nuo kaistančių detalių nevalo susikaupusių tepalų, neizoliuoja susuktų laidų, kai kurie prisikišę tepaluotų skudurų, galinčių užsidegti nuo menkiausios kibirkšties“, – kalbėjo pareigūnas.
Lankosi socialinės rizikos šeimose
Nebe pirmus metus gaisrų skaičiumi iš kitų išsiskiria Priekulės seniūnija. Visgi pernai jų čia kilo mažiau – 63, nedaug atsilieka Dovilų seniūnija. Pernai mažiausiai gaisrų kilo Judrėnuose: tik trys, nors ankstesniais metais būdavo tik po vieną.
Priekulės seniūnijoje praėjusiais metais daug kartų teko gesinti prie Minijos liepsnojančią seną žolę. Beje, pernai rajone atvirose vietose kilo 90 gaisrų – degė žolė, šiukšlės. Net 8 gaisrai įsiplieskė savaime – perkaitus medžiagoms: užsidegė ūkininkų paruoštas pašaras, taip pat šiukšlės Kalotės sąvartyne.
„Siekiant sumažinti gaisringumą ir išsiaiškinti gaisrų priežastis kartu su policijos pareigūnais, rajono Savivaldybės darbuotojais, aplinkosaugininkais vykdome akcijas, reidus“, – kalbėjo A. Armalis.
Pernai rajono Savivaldybė skyrė lėšų nupirkti 25 dūmų detektorius, kurie buvo sumontuoti socialiniuose būstuose. „Šiemet tikimės, kad skirs lėšų ir dūmų detektorius galėsime sumontuoti socialinės rizikos šeimų būstuose, kuriuose auga nepilnamečiai vaikai arba gyvena senyvi žmonės“, – sakė pareigūnas.
Gargždų PGT pareigūnai pernai aplankė 126 šeimas, gyvenančias socialiniuose būstuose, taip pat užsuko į kaimyninius gyvenamuosius namus. „Apžiūrėjome elektros instaliaciją, šildymo įrengimus, konsultavome būstų šeimininkus“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, jog pernai kartu su rajono Savivaldybės ugniagesių komandų darbuotojais aplankė 470 būstų. Šiemet taip pat lankysis socialinės rizikos šeimų namuose, konsultuos, patars, kaip išvengti gaisrų.
