Perspektyvos
Pokyčiai išjudins Priekulės plėtrą
Priekulėje sukunkuliavus aistroms dėl Vingio parko specialiojo plano, jis pataisytas ir pateiktas gyventojams svarstyti iš naujo. Patvirtinus atsirastų galimybė sutvarkyti bendruomenei svarbų objektą. Pradėta renovuoti miesto sporto salė, o kitais metais bus įgyvendinamas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Priekulėje projektas. Dabar priekuliškiai kviečiami įsijungti į Priekulės miesto bendrojo plano rengimą.
Svarstys iš naujo
Šį rudenį Priekulės Vingio parko specialusis planas įžiebė aistras miesto bendruomenėje. Susirinkę priekuliškiai rajono valdžios atstovams audringai reiškė savo nepasitenkinimą ir pateikė pasiūlymų. „Jie perduoti projektuotojams, rengusiems Vingio parko specialųjį planą, – pasakojo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas. – Netrukus gausime pataisytą. Žmonės, atėję į seniūniją, galės su juo susipažinti ir pasakyti savo pastabas.“
Po to vyks pataisyto Vingio parko specialiojo plano viešas svarstymas. Bendruomenė turėtų aktyviai dalyvauti, nes visiems aktualu, kad miestas gražėtų, gerėtų infrastruktūra. „Užtikrinu, kad Vingio parke neatsiras gyvenamųjų namų“, – tikino seniūnas.
Mat priekuliškius labiausiai išgąsdino Vingio parko žemės sklypo paskirties nustatymas. „Nustatyti jo paskirtį būtina pagal aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžio specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Aš tai norėjau paaiškinti aname bendruomenės susirinkime, tačiau tada niekas nenorėjo manęs klausyti“, – apgailestavo V. Velkas.
Pagal aplinkos ministro įsakymą pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis įvairi, tai yra žemės ūkio, miško ūkio, vandens ūkio, komercinės bei kitos paskirties žemė.
„Vingio parko žemė turėtų būti „kitos paskirties“, – paaiškino seniūnas.
Naudojimo būdas irgi įvairus. Vingio parko žemė turėtų būti bendro naudojimo teritorija, tai yra skirta bendram viešam naudojimui. Naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės. Vadovaujantis minėtu ministro įsakymu, čia bus galima suformuoti žemės sklypus, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kt. želdynus.
„Vadovaujantis šiuo įsakymu ir buvo numatyta keisti Vingio parko žemės paskirtį, nes tai būtina, – akcentavo seniūnas. – Priekuliškiai pamanė, kad ją pakeitus atsiras gyvenamieji namai. Betgi šis įsakymas apriboja jų bei kitų pastatų statybą, išskyrus laikinus, skirtus aptarnauti renginius: prekybos ir viešojo maitinimo laikinus statinius – palapines, pavėsines. Galima įrengti krepšinio, tinklinio aikšteles, žiūrovų tribūnas.“
V. Velkas akcentavo, jog be specialiojo plano Vingio parko sutvarkyti neįmanoma. „Juk jame numatoma, kas kurioje vietoje gali būti įrengta: aktyvi ir pasyvi zonos. Aktyvioje – krepšinio, tinklinio aikštelės, vieta renginiams – koncertams, miesto šventėms. Pasyvioje – takai, suoliukai“, – aiškino seniūnas. Jis pasidžiaugė, kad priekuliškiai pastebėjo per didelį takų paplatinimą.
Tvarkyti europinėmis lėšomis
V. Velkas priminė, jog Priekulėje yra 3 parkai – ne tik Vingio, bet ir Kliošų bei Priekulės dvaro parkai. Visus reikia tvarkyti ir visiems nustatyti žemės paskirtį. „Pastaruosiuose dviejuose turėtų būti pasivaikščiojimo takai, pagal pageidavimą galėtų būti įrengtos sporto aikštelės“, – sakė seniūnas.
Jis akcentavo, jog Priekulės miesto tvarkymui reikia stengtis gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
„Jau gauta europinių lėšų Drevernos prieplaukai su infrastruktūra įrengti bei Gargždų ir Priekulės valčių, baidarių prieplaukoms, – pasakojo V. Velkas. – Taigi atsirado galimybė sutvarkyti Vingio parke Minijos krantinę ir jį išsaugoti. Juk dabar iškilusi grėsmė, kad Minija gali pakeisti savo vagą ir padalinti šią teritoriją į kelias dalis.“
Laukiamas nesulaukiamas objektas
Šiemet Priekulę papuošė renovuotas pastatas, kuriame įsikūrė Muzikos mokykla ir biblioteka.
Pagaliau pradėta remontuoti miesto sporto salė, kuri labai reikalinga bendruomenei. „Planuojame šį pastatą, kadaise buvusį turgaus paviljoną, suremontuoti per pusmetį, – sakė seniūnas. – Baigę šiuos darbus, ieškosime rėmėjų, kad galėtume atkurti šalia buvusią autentišką turgaus aikštę, kuri buvo sugadinta. Tada būtų atkurta istoriškai susiformavusi miesto dalis.“
Pasak V. Velko, parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Priekulėje projektas bus pradėtas įgyvendinti kitais metais. Šio objekto priekuliškiai laukia seniai, bet nesulaukia. Seniūno teigimu, šie darbai turėjo būti baigti šiemet. Beje, šiam projektui skirta per 8 mln. litų.
Seniūnas pasakojo, kad darbas vyks 3 etapais. Pirmajame bus įrengta slėginė linija iš Priekulės į Dumpių valymo įrengimus su pagrindine siurbline Priekulėje.
Antrajame – rytinėje ir vakarinėje miesto dalyse statomi vandentiekio ir nuotekų tinklai, o trečiajame šie darbai bus atliekami antrųjų Stragnų gyvenvietėje, Minijos ir Parko gatvėse, Pleškučių ir Drukių kaimuose. Projektą numatyta baigti iki 2009 metų.
Rengiamas miesto bendrasis planas
Pasak V. Velko, atsiradus Priekulėje infrastruktūrai, prasidės gyventojų veržimasis, gyvenamųjų namų statybos. Jau dabar miestiečiai entuziastingai kuriasi Butkų kaime. Rajono bendrajame plane numatyta gyvenamųjų namų plėtra Drukių, Pangesų, Pjaulų ir kituose kaimuose Kuršių marių link. Čia vyksta statybos ir šiuo metu.
V. Velkas džiaugėsi, kad pradėtas rengti Priekulės miesto bendrasis planas. Jo rengėjai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir UAB „Nemuno deltos projektai“.
„Jame bus numatyti visi sprendiniai, pramonės, gyvenamasis rajonai, individualios statybos, keliai, gatvės ir kt., – pasakojo seniūnas. – Bendrasis planas paskatins miesto plėtrą, pagerins infrastruktūrą.“
Priekuliškiams išdalintos anketos su klausimais apie tai, kaip jie vertina įmonių, įstaigų, kurių paslaugomis naudojasi, veiklą, susisiekimo galimybes, ko trūksta Priekulės miesto centrui ir kt.
„Gerai, kad gyventojai neabejingi miesto tvarkymui. O mes viską darome teisiškai, kad jiems būtų geriau gyventi“, – tikino V. Velkas.
Virginija LAPIENĖ
