Pėsčiųjų perėjas ir greičio mažinimo kalnelius teks pamiršti?
Prakalbus apie greičio mažinimo kalnelius, visuomenė pasidalija į dvi dalis – viena jų įsitikinusi, jog tai efektyvi priemonė, kovojant su greičio mėgėjais, kita pusė teigia, kad tai ne kas kita, kaip tik mašinų laužymas, o neatsakingo vairuotojo nesustabdys nei kalneliai, nei greičio matuokliai.
Tenka pripažinti, jog iš dalies teisūs tiek vieni, tiek kiti, tačiau, kaip ten bebūtų, dalį vairuotojų ši priemonė tikrai pažaboja. Kito būdo pristabdyti lekiančius automobilius nemato ir Klaipėdos rajono Šlapšilės kaimo gyventojai, ne vienus metus beldžiantys į įvairių įstaigų duris tikėdamiesi, kad pagaliau bus išgirsti ir kelio Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ruože ties jų gyvenviete atsiras ne tik greitį mažinantys kalneliai, bet ir pėsčiųjų perėjos.
Atsimuša it į sieną
Apie ne vienus metus šlapšiliškius kamuojančią bėdą „Bangai“ pasakojo viena šio kaimo gyventoja. Moteris ir pyko, ir stebėjosi tokiu vietos valdžios ir minėto kelio savininkės abejingumu žmonių, ypač vaikų, saugumui.
„Vaikai negali saugiai pereiti į stotelę – visi spaudžia ne mažiau kaip šimtą, o motociklai skrieja dar greičiau, lenkia, nors tuo tarpu tu rodai posūkį, kad nori pasukti į savo gatvę. Žmonių gyvenvietėje vis daugėja, tačiau niekam neįdomu, kaip jie gyvena“, – apmaudą liejo moteris ir tikino, kad kelias Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai – labai intensyvus, todėl atkarpoje palei Šlapšilės gyvenvietę žūtbūt reikalingos priemonės, galinčios prisidėti prie eismo saugumo.
Šlapšiliškė teigė, jog pirmieji bandymai prisibelsti į atitinkamų įstaigų duris buvo dar 2018 metais. Gyventojai tada siekė, kad probleminėje minėto kelio atkarpoje būtų įrengti greitį mažinantys kalneliai ir pėsčiųjų perėjos, tačiau, kad ir kur besikreipė, vis atsimušė it į sieną – jiems buvo aiškinama, kad kelyje Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai eismas tikrai nėra intensyvus ir jokie kalneliai ar perėjos ten nebus rengiami.
Anot į redakciją besikreipusios moters, sulaukę neigiamo atsakymo, gyventojai kuriam laikui aprimo. Tik pavieniai gyventojai kartas nuo karto skambučiais vietos valdžiai primindavo, jog jų problema niekur nedingo ir kad pagaliau būtina kažko imtis, kad žmonės galėtų jaustis saugiai.
Pozicija nepasikeitė
Dar kartą gyventojai sukilo šiais metais – išsiuntė raštus tiek Dauparų–Kvietinių seniūnijai, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijai, tiek kelio Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai savininkei AB „Via Lietuva“.
„Gyvenvietė plečiasi, daugėja jaunų šeimų su vaikais. Pėsčiųjų takas yra vienoje kelio pusėje, pėsčiųjų perėjų nėra net prie autobusų stotelės. Dauparų kaime yra net trys greičio mažinimo kalneliai, o eismo intensyvumas – toks pats. Nėra ir kelio ženklų, nurodančių, kad tai – gyvenvietės teritorija, ir koks tame ruože leistinas greitis. Tad Šlapšilės gyventojų vardu prašome įrengti greitį mažinančius kalnelius ir pėsčiųjų perėją prie autobusų stotelės“, – vieną raštą citavo šlapšiliškė.
Panašaus turinio raštų gyventojai prirašė ne vieną, tačiau gautų atsakymų esmė – ta pati: kategoriškas NE tiek kalneliams, tiek kelio ženklams ir pėsčiųjų perėjoms. Esą jiems ten jokio poreikio nėra, be to, minėta teritorija – jau užmiestis, kur tokios priemonės nerengiamos.
Atsakymas – toks pats
„Banga“ domėjosi, ar išties nėra jokios galimybės išspręsti Šlapšilės gyventojų problemą, kad, kaip jie teigia, būtų suvaldytos nepertraukiamai lekiančios mašinos ir vaikai bei senoliai galėtų saugiai pereiti gatvę.
Pirmiausia šiuo klausimu kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybę, kuriai ši situacija išties žinoma. Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, Rita Rapalienė raštu išaiškino, kad minėto kelio savininkė yra bendrovė „Via Lietuva“, todėl Savivaldybė dėl kelio eismo saugumo klausimų kreipėsi į ją.
„Bendrovė informavo, kad 2022 m. VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ atliko kelio Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai saugaus eismo patikrinimą ir poreikio šioje vietoje įrengti greičio ribojimo ženklų „Ribotas greitis“ ar kelio ženklų „Gyvenvietės pradžia“ ir „Gyvenvietės pabaiga“ nenustatė. Taip pat nenustatė poreikio ir įrengti greičio mažinimo kalnelius, – rašė patarėja ir patikslino, kad bendrovės buvo teirautasi ir dėl pėsčiųjų perėjų. – Gautas atsakymas, kad jos esamoje situacijoje nebūtų galima įrengti, nes minėtas kelio ruožas yra užmiesčio teritorijoje.“
Poreikio nėra
Ar tikrai rankos surištos, nes minėta vieta – užmiestyje, teiravomės ir pačios bendrovės. „Jūsų minimas ruožas yra užmiesčio teritorijoje, kurioje galioja užmiesčio režimas. Todėl čia nerengiamos nei pėsčiųjų perėjos, nei greičio palaikymo kalneliai, kurie užmiestyje netikėti ir galėtų išprovokuoti eismo įvykius“, – „Bangai“ aiškino bendrovės komunikacijos vadybininkė Eglė Nemanytė.
Jos žodžiais, pėsčiųjų eismo organizavimo per kelią priemonės parenkamos ir rengiamos pagal Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles. Remiantis jomis, pėsčiųjų perėjos gali būti rengiamos tik gyvenvietės ribose. Esą ne visada pėsčiųjų perėjos įrengimas didina pėsčiųjų saugumą, o užmiestyje jos neva dar gali turėti ir neigiamos įtakos eismo saugos požiūriu.
„Kadangi pėsčiųjų perėjoje pirmumas suteikiamas pėsčiųjų, o ne transporto priemonių eismui, o užmiestyje važiavimo greitis yra didesnis nei gyvenvietėje, įrengus tokią perėją užmiestyje, ji būtų pavojinga, nes tokiose vietose vairuotojai nesitikėtų pėsčiųjų perėjų, o pėstieji, įgavę klaidingą saugumo jausmą, jaustųsi pernelyg drąsiai dėl jiems čia suteikiamo eismo pirmumo ir tikimybė įvykti eismo įvykiui būtų labai didelė“, – aiškino E. Nemanytė ir priminė, kad prieš porą metų minėtoje atkarpoje tikrai buvo atliktas saugaus eismo patikrinimas, kurio metu eismo saugumo problemų dėl važiavimo greičio ar greičio režimo keitimo nenustatyta. Neįžvelgtas ir poreikis rengti greičio mažinimo priemonių.
Eismo įvykiai reti
Akivaizdu, kad tik Šlapšilės gyventojai savo kelyje įžvelgia didžiulį pavojų eismo saugumui, nes kelio savininkė ten jokios bėdos nemato ir net tikina, kad šiuo konkrečiu atveju iš prašomų eismo saugumo priemonių būtų daugiau žalos nei naudos.
O ką apie tai mano policijos atstovai, kurių klausėme, ar dažnai minėto kelio atkarpa ženklinama eismo įvykių.
Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai pirmiausia paneigė teiginį, kad minėtas kelias nėra intensyvus. Nepaisant to, nuo šių metų sausio 1 dienos jame registruoti tik 5 eismo įvykiai, kurių metu žmonės nenukentėjo. Dar pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas po to, kai aptariamoje vietoje buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas.
Kaip teigė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė, Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas ją informavo, jog minėtame kelyje nuolat vykdomos priemonės vairuotojų blaivumui patikrinti, taip pat tikrinama, ar vairuotojai neviršija leistino greičio. „Pasak rajono pareigūnų, jokių gyventojų skundų jie nėra sulaukę“, – aiškino A. Grauslienė.
Lieka tikėtis, kad nereikės sulaukti skaudžios eismo nelaimės tam, kad Šlapšilės kaimo gyventojai įrodytų, jog jie ne iš neturėjimo, ką veikti, atakavo įvairias įstaigas, prašydami pagalbos.
Gintarė KARMONIENĖ
Šlapšilės gyventojos nuotr.
