Petius soriemė nalēsam žemaitiu kalbā pražūtė

Kas nažėna, ka padėigos medi, net jē ėr līn, vėstėik rēk anon palaistītė. Ėr kėta dėina, ėr dar kėta, ka prigītu, isėšaknītu, stėibtomės, gruoži ėr vėsuokė nauda teiktu. A ne tēp īr so mūsa kalba, so tarmė, katron vākou i lūpas ėr i šėrdi tievā, senelē īded, vo ka ūgtel, ėr muokītuojē kalbuos jausma sostėprėn. Jē vėsė diel tuo stėngas, rūpėnas kāp tou padėigtu medeliu, a gal būtė, kad vāks sava kalbuos ėr tarmies namuokies ėr ana našnekies?
Konkursus – kāp švėntė
Kuožnam Žemaitėjės rajuonė īr žemaitiu kalba skaitontiu, rašontiu ėr dar skaituovu konkursus pasėruodontiu. Pernā rodėni Klaipiedas rajuona Viežātiu kultūras cėntrė ontra sīki ėr mažė, ėr dėdėlė rinkuos i menėni skaitīma konkursa-švėntė „Žemaitėjė žuodie ėr šėrdie“. Ketoriu skėrtingu omžiaus gropiu skaituovā, pelnė pėrmas vėitas, po tam dalīvava Skouda rajuona savivaldībės Granauski Romualda viešuojuo bibliuotekuo vīkosem regiuonėnem konkursė „Skaituom žemaitėškā“. Anuo komisėjės pėrmėninkė, Viežātiu kultūras cėntra direktuorė, Klaipiedas rajuono žemaitiu draugėjės pėrmėninkė Ciparienė Diana mėslėj, kad rēktum konkursa pervadintė ī švėntė. No, a na švėntė, jē i Skouda kāp i atlaidus ton dėina važiava autuobusā ėr mašinelės iš Plungės, Telšiū, Gargždu, Palonguos, Seduos, Mažeikiu, Naujuosės Akmenės, Šėlutės miesta ėr rajuona. Šviežē bova pasnėgė, kon tėn pasnėgė, snėiga pridriebta tėik, kad na vėsė valiuojė anon iveiktė, nu keli slīdailiuojė. Alė atkakosėjē tėi 85 vākā, katrims padiejė ruoštėis 44 muokītuojē, 10 paaugosiu skaituovu ėr pėlna salė žiūruovu, klausītuoju ausis ištėmpė gertėnā gierė kuožna žemaitėška žuodi.
Šaknīs – natuol Skouda
Viežātius jauniausis skaitīmu dalīvis Toleikis Ruoks sava omžiaus gropie konkurėntu natoriejė. Zgrebnus šešiametis iš Slėngiu muokīklas-daugiafunkci cėntra tumet pėrms gava i scena lėptė. Baimė anam kuoju napakėrta ėr Skoudė.
„Esu žemaitė iš Muosiedi, vo Ruoka tievelis – tėkrus klaipiedietis. Žemaitėškā šeimuo našnekam, bet ka grīžtu pas tieveliu – tik žemaitėškā“, – prisėpažėna vėinioulėka metu Klaipieduo gīvenosi Toleikienė Kristina, katruos žemaitėšku šaknu Klaipieda naišruovė. Kuo čia stebietėis, ka Ruoks kartās mamas papraša, ka ana pašnekietu kāp buočius – žemaitėškā.
Iš Telšiū kėlosi Ruoka muokītuojė Muockienė Edita pajota, kad vāks gal šnekietė žemaitėškā, nuors tumet tik do žuodius tarmėškā pasakītė galiejės. Muokintėis žemaitėškā Ruokou lėngva nabova, bet muokītuojē pasiūlios, ons nasėspīriuojė, mama pagelbiejė, ėr še tau – vāks jau ėr Skoudė. „Muokievuos abodu, vo jē tik nuories, ėr kėta meta ruošamies žemaitėškim skaitīmams“, – sakė muokītuojė. Atruoda, kad tēp ėr bus. Ka Edita vāku paklausė, kon anėi prišmuokīklėnie gropie dar nuorietum išmuoktė, Ruoks ėlgā nagalvuojės išdėdē išdruožė: „Nuoru išmuoktė gerā rokoutėis žemaitėškā.“ Editas trečiuoks sūnus Edgars, ka ana pradiejė vākus konkursou ruoštė, ėrgi sosėduomiejė, pradiejė „Cīrolieli“ skaitītė, sīkiu so mama i konkursus važiava ėr bova vėins iš skaituovu klausītuoju.
Nugėrda šnekontė so mama
Ontruokė Grigalauskātė Loknė iš Plėkiū Labutītės Ėivas pagrindėnės muokīklas konkursou ruošė muokītuojė Duomarkienė Rita, katruos tievelē kėlė iš Salontu, o pati – iš Plėkiu. So mama gīvenonti Rita kāp ėr vaikīstie so artėmāses šnekas žemaitėškā, bet muokīkluo – bėndrėnė kalba. Čia anuos ausi na tėik tonkē pagluosta tarmėška rokunda. „Ka išgėrstu, ka žmuogus šnek tarmėškā, apsėdžiaugu, īpatingā, jē jauns žmuogus ar vāks. Ka Loknė bova pėrmuokė, išgėrdau, kā so mama šnekas žemaitėškā, ožfiksavau, nes pamėslėjau, ka so ana kažkon rēks darītė“, – prisėmėnė muokītuojė, 25 metus dėrbosi vėinuo Klaipiedas pradėnie muokīkluo ėr ontrus metus dėrbonti Plėkiūs.
Vuos Viežātiu kultūras cėntrus pranešė apie pėrmūsius žemaitėškus skaitīmus, Rita ėr pradiejė kartu so Loknės mama Aurelėjė augintė vīkosės mergelės žemaičiu kalba. „Ka vākou tai artėma, ēn iš šėrdėis, ta īr ėr rezultats. Loknė dėkte artistėška, o svarbiausē nator scenas baimės. Stėngous atsklēstė anuos savėtoma, ka muokīkluo anon žemaitėškā skaitontė išgėrstu, ka ėr kėtė vākā soprastu, ka išlaikītė tarmė – vertībė“, – diestė Rita. Ana liūdna, ka muokīkluo atrastė net tarmies užuomazga sunkē. Kėtēp būtu, jē šeimuo tievā, senelē rokuotomės tarmėškā, tada ėr muokīkluo pasėjaustu.
Pernā Loknė ėrgi dalīvava konkursė-švėntie Viežātius. Pėrmojė vėita sava omžiaus gropie laimiejosi gava pelnīta garbė ėr Skoudė papuorintė Irenas Stražinskātės-Glinskienės kūrėni „Pagrondoks“. Anuos šīpsuodamuos klausies ėr mamītė, ėr muočiutė. Vo Loknės muokītuojė Rita prisėžadiejė sau ėr pati kėtūs žemaitėškūs skaitīmus Viežātius dalīvautė, ėr sava muokėnē jau tretem konkursou padies pasėruoštė, jē ėr tuoliau anuos akelės tēp žėbies.

Naīgimta, bet išmuokta
Gargždu „Kronta“ progimnazėjės šeštuokė Valaikātė Nuoja scenuo žemaitėškā daug sīkiu īr skaitiosi ėr vėsuokius konkursus dalīvavosi: „Grīžulūs“, „Tramtatulie“, „Tarmiū luobīnus“. Nuoja gabi kāp pasakuotuojė ėr dainėninkė, vo bruolis Mats – kāp dainėninks ėr liaudies mena kūries. Abodu dalīvau etnokultūras olimpiaduos, o respublėkėnem turė Mats īr laimiejės I vėita. Anū mama Vitalėje bova šaunė „Etnokomanda“ „Krontė“ sobūrosi ėr na vėina pruograma paruošosi. Kėik šėrdėis idieta i ton darba, kad net Šimtmeti dainū švėntie „Etnokomanda“ gava teisė dalīvautė. Ka pagalbas rēkdava, Vitalėjē kolegė Tulabienė Iluona padiedava. Šeimuom Valaikas so Tulabas ėr folkluora ansamblie „Kvėitīs“ spiejė soktėis. Nuojas muokītuojė Pėlkaitienė Lina žėna, ka šeimuo pasiets grūds doud derliu, katrou džiaugas ėr muokīklas bėndruomenė. Nuojas mama isėtėkėnosi, ka anuos ėr Iluonas šeimuos etnokultūras siekla pasiejė „Kvėiti“ vaduovė Jokubaitītė Regina. Anuos dieka, kāp Vitalėjė sakė, ėr „Krontė“ etnokultūra sospindiejė.
Vėins dalīks Nuoja išskėr iš kėtu žemaitėšku skaitīmu konkursa dalīviu – anuos tievelē na žemaitē, ėr ta kalba nier igimta, bet išmuokta. Bet jok ož ton Nuoja dar dėdesniu pagīru verta. „Anuos gera mozėkėnė klausa, ta išmuoktė sotranskribouta žemaitėška teksta Nuoje nier sunkē“, – sakė Pėlkaitienė Lina ėr pripažėna, kad dėrbdama Klaipieduo tėkru žemaitiu atrasdava daugiau nagu Gargždus. Ana stebas, ka gargždėškiu muokėniu tieva, esontīs nu Plungės, nu Telšiū, šeimuo šnekas žemaitėškā, bet sava vākams tuo naskiepėi. Tėi sopront, kou tievā saka, bet patīs šnek bėndrėnė kalba.
Pati Lina žemaitė ėr kuožna dėina so mama rokoujas žemaitėškā, o vīrs suvalkietis. Vėinė kėtus anėi poikē sopront. Bet ka Lina Klaipiedas universitetė studėjava lietoviu kalba, literatūra ėr etnoluogėjė, kuriuozu pasėtaikīdava. „Sīki studėntė iš Varienas atejė pasėžīčiuotė dogneli. Veizu ėr nasoprontu, kuoki dogneli. Ana saka: pouda. Kāp aš anon išimsu, sakau, imk vėsa pouda“, – prisėmėnosi jouka apie pouda dongti šīpsuojuos Lina.
Direktuorė tėkrā muok rokoutėis
„Je kor dalīvauju, ni mintėis nier, ka rinksous na žemaitėška teksta. Jē tuoki gera narondu, literatūrėni pavertu žemaitėšku“, – prisėpažėna Lukauskienė Vilėjė, „Kronta“ pruogimnazėjės direktuorė, sīkiu so Nuoja i Skouda važiavosi ėr konkursė dalīvavosi, kor skaitė Gėrdeni Aleksa „Tatā gīvenėms“. Puo konkursa Vilėjė prisėpažėna aptoriejosi dėdėlė šėrdperša. Anūkė, kori gėrdiejė, kāp muočiutė repetava, paveiziejė tėisē i akis ėr paklausė: „Muočiutė, dielkuo to monės naruošē?“ „Pradiem prakaits išmušė. Ka anūkė bova kuokiu 5–6 metu, ruošiau anon skaituovu konkursou ėr tada pasėžadiejau, ka daugiau nikumet, nes žiaurē daug svēkatas kainava. Vāks jautė scenas baimė, o ka pradiedavau anon taisītė, sopīkdava“, – prisėmėnė Vilėjė sava vargus. „O to napagalvuojē, ka tumet aš bovau maža, o dabar aš nuoru“, – atriemė muočiutės argumėntus anūkė. Dabar Vilėjė nabsaka, kad nikumet, saka: „Gal būtė, kad kėta meta bondīsau“… Na veltou ana svajuojė būtė lietoviu kalbuos ėr literatūras muokītuojė…
Vilėjė par gīvenėma dėdėliu darbu īr nuveikosi ėr dar nuveiks, o kou tonkesnė kasdienībės brūzgīnā, tou esō iduomiau. Ba tuo, ka ana vaduovau dėdėlē pruogimnazėjē, dar ved vakaruonės žemaitėškā, dalīvau kūrieju kluba „Puotekstė“ veikluo, raša eilieraštius (vėina kningelė īr išlēdosi), pruoza, scenarėjus rėngėnems. Mosi da na vėskas. Atskėrs rēkals – vestovės, katrū 88 Vilėjė īr vedosi, o sīki Varienas mėškūs – žemaitėškā so žemaitiu papruotēs, tradicėjuom, nes ženėjuos žemaitė so aukštaitiu.
„Mona a. a. tievelē iš Plungės rajuona, natuol Rėitava gīvena, aš gėmiau Jodrienus, Klaipiedas rajuonė. Kuožna dėina šnekous žemaitėškā so vīru, 99-eriu oušvienė, nes sīkiu Viežātius gīvenam. Muokīkluo būn, kad vākā „patėkrėn“, a tėkrā žemaitėškā muoku“, – žemaitėšku šaknū tvėrtoma nupasakuojė pruogimnazėjės direktuorė. Tas šaknis studėju metās pajota ėr toumetis Vilėjės diestītuos profesuorius Pabrieža Jūzops. Ka studėntė pradiejė šnekietė par egzamėna, diestītuos nabištoriejė: „Vakali, kuo laužā ton lėižovi, šnekiek žemaitėškā.“
Žmuogus īr nieks ba sava šaknu, o kalba ėr īr šaknīs.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Autuorės nuotr.

Mūsa žemė žemaitiškā poušas

Vašuokliu dėinuos šėlts vakars.
Už debėsu saulė pasislep lietā.
Dongaus žīdrums tomsē raust,
Suodna spalvas žavesi mieta.

Veiziek, vuobėlelė rūžava bīronti.
Veiziek, violetėnės alīvu kekės.
Geltuonas kiaulpėiniu galvas īrontės.
Baltas žīdontiu kaštuonu žvakės.

Vėsa kaima ožpėlda žaluma.
Smaragdėnė, švelni, žalsva spalva.
Kriupe kriuok, veiziedami i prūda,
Blezdinga lėpda naujė būda.

***

Pakajos

Žemaitėškė puoterē karuoliokas nubieg,
Kāp tīrs šaltėni vondou.
Geru i savi iki dogna kas dėina,
Pėlnie mona maldu dobou.

Žemaitėškė puoterē ēn par šėrdi.
Tīrumu lyg plunksna balta.
Kāp gerā išgalousts dounā peilis,
Lūpas pastrajėjė malda.

Žemaitėškė puoterē tėkroms, stėprībė,
Alkieriu kvaps pasklind geromu.
Ēkiav pramintuom švėisuoliu pieduom,
Nertiniu keliu iki pruotieviu šaknū.

LUKAUSKIENĖ Vilėjė