PILIETINĖS GALIOS INDEKSAS 2024: TYRIMAS ATSKLEIDĖ PILIETINIO PARENGTUMO PRIELAIDAS LIETUVOJE
Pilietinės galios indekso 2024 m. tyrimo duomenys atskleidė, jog per pastaruosius metus bendroji Lietuvos visuomenės pilietinė galia reikšmingiau nekito. Tuo metu detalesnis pilietinio parengtumo prielaidų apžvelgimas išryškina savanorystės patirties ir įsitraukimo į organizacijas svarbą.
Pilietinės visuomenės instituto apskaičiuotas 2024 m. Pilietinės galios indeksas (PGI) rodo, jog pernai Lietuvos visuomenės pilietinė galia reikšmingiau nekito: vidutinė indekso reikšmė 2024 m. siekia 36,8 balus iš 100 galimų (2023 m. buvo lygi 36,7 balo). Visgi matomi nedideli pokyčiai kai kuriose indekso sudedamosiose dimensijose.
Žvelgiant į pilietinės veiklos rizikų vertinimą, matyti, jog 2024-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, gyventojai mažiau buvo linkę sieti pilietines veiklas su įvairiomis rizikomis. Pavyzdžiui, 10 proc. mažiau respondentų manė, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti palaikytas keistuoliu (tikėtina tai atrodė 46 proc. respondentų), 5-6 proc. mažiau buvo siejančiųjų pilietinę veiklą su grasinimais susidoroti, darbo praradimu ar aplinkinių įtarimais veikimu dėl savanaudiškų paskatų (tikėtinos tokios rizikos 2024-aisiais atrodė atitinkamai 37 proc., 34 proc. ir 52 proc. apklaustųjų), 4 proc. mažiau buvo linkusiųjų tikėti, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti viešai užsipuolamas (44 proc.).
„Tai pozityvi tendencija, rodanti, jog mūsų visuomenė po truputį pilietinį veiksmą vis labiau priima kaip įprastą, natūralią raišką, vis mažiau siejamą ne tik su „kietesnėmis“ ekonominėmis ar fizinėmis, bet ir su socialinėmis, santykių rizikomis. Tai labai svarbu „sveikai“, demokratinei visuomenei“ – sako dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
Iš kitos pusės, 2024 m. kiek keitėsi ir pilietinio aktyvumo pobūdis. Pirmiausia, mažėjo Lietuvos gyventojų įsitraukimas į veiklas, itin išpopuliarėjusias su plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžia ar COVID-19 pandemija: lyginant su 2023-iasiais, po 8 proc. susitraukė politinio vartojimo veiklos – pirkimas ar boikotavimas dėl moralinių ar politinių motyvų, 7 proc. – aukojimas labdarai. Antra, „rinkimų metai“ (2024 –aisiais vykę tiek Prezidento, tiek Europos parlamento ir Seimo rinkimai), šiek tiek koregavo politinio dalyvavimo formas: mažėjo dalyvavimas protesto politikoje, išaugo kreipimaisi į politikus ir diskusijos apie politiką artimojoje aplinkoje. Populiariausiomis veiklomis išliko aukojimas labdarai (45 proc. įsitraukusiųjų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (23 proc.). Greta pastebėtina, kad bendras domėjimasis viešaisiais reikalais 2024 m. smarkiai nekito.
Šalia kiek sumažėjusio realaus pilietinio aktyvumo, mažėjo ir potencialus pilietinis aktyvumas – tai yra, nusiteikimas veikti, jei visuomenėje kiltų tam tikros problemos. Nors dar viena sudedamoji PGI dalis – pilietinės įtakos indeksas – smarkiai nekito, tačiau galima pastebėti, kad rinkimų metais gyventojai buvo linkę prasčiau vertinti daugumos valdžios institucijų ir biurokratijos įtaką: mažėjo tiek Seimo nariams, tiek seniūnams ir merams, tiek ir valstybės tarnautojams respondentų priskiriama galia paveikti svarbius visuomenei sprendimus (0,3-1,0 balo pokyčiai 10-balėje skalėje). Panašios priskiriamos įtakos mažėjimo tendencijos pastebimos ir verslininkų bei žiniasklaidos atvejais (0,3-0,5 balo iš 10-ties). Tarp į tyrimą įtrauktų valstybės institucijų, ženklesnio gyventojų priskiriamos įtakos mažėjimo išvengė tik Prezidentūra ir savivaldybių tarybos.
Specialus dėmesys 2024 m. Pilietinės galios indekso tyrime buvo skirtas pilietinio parengtumo analizei. „Pilietinis parengtumas yra itin svarbi visuotinės gynybos principo sudėtinė dalis“ – akcentuoja Pilietinės visuomenės instituto ekspertė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. 2023 m. PGI tyrime apžvelgus asmeninį gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, 2024 m. tyrime dėmesys buvo sutelktas ties kitomis pilietinio parengtumo dimensijomis – gyventojų nusiteikimu savanoriauti valdant krizes bei visuomenės sutelktumui.
Tyrimas parodė, kad maždaug kas dešimtas (9 proc.) Lietuvos gyventojas teigia, kad tikrai prisidėtų kaip savanoris prie krizės (epidemijos, gamtos stichijos, karo) suvaldymo veiksmų. Dar 44 proc. teigia, kad greičiau taip, nei ne. „Akivaizdu, jog visuomenėje egzistuoja savanorystės potencialas, tačiau jo pilnam realizavimui, net ir nuostatų lygmenyje, reikalingas organizacinis paskatinimas“ – teigia dr. Mindaugas Degutis, Pilietinės visuomenės instituto ekspertas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas. – „Dauguma gyventojų (67 proc.) prie krizių valdymo prisidėtų individualiai arba su šeima, draugais, kaimynais. Tik kas dešimtas prisidėtų prie nevyriausybinių organizacijų veiklos, panašiai tiek pat – prie valstybinių institucijų arba darbovietės veiklos. Šis rezultatas rodo, kad dabartinėje situacijoje didžioji dauguma potencialių savanorių nežino institucinių veiklos kelių“.
Turima bendra savanoriavimo ir savanoriavimo krizinėse situacijose (COVID pandemija, migrantų krizė) patirtis daro labai stiprią įtaką ateities ketinimams. Tarp dabar ar per paskutinius 12 mėn. savanoriaujančių net 78 proc. prisidėtų prie savanoriavimo krizių situacijoje. Daugiau nei 8 iš 10 tų, kurie prisidėjo prie ankstesnių krizių valdymo ilgą laiką arba retkarčiais, ketintų prisidėti ir ateityje. Prie krizių suvaldymo daug dažniau prisidėtų ir aktyviai į įvairias organizacijas įsitraukusieji: tarp tų, kurie per paskutiniuosius metus neveikė jokiose organizacijose, teigiančių, jog savanoriautų krizinėse situacijose – 32 proc., tarp įsitraukusių į vieną organizaciją – 45 proc., o tarp įsitraukusiųjų į tris ar daugiau organizacijų – 66 proc. Tų, kurie prisidėtų prie savanoriškos veiklos, PGI yra reikšmingai didesnis (48,9 balo tarp „tikrai“ ketinančių prisidėti, 42,6 balo tarp labiau linkusių prisidėti).
Kalbant apie visuomenės sutelktumą, patys Lietuvos gyventojai daugiausia susipriešinimo mato tarp LGBTQ+ teises, įskaitant teisę į santuoką, palaikančių ir jiems prieštaraujančių (68 proc.), antroje vietoje – tarp skirtingų politinių partijų rėmėjų (56 proc.), trečioje – tarp turinčių/turėjusių skirtingą požiūrį į COVID-19 pandemijos valdymą (49 proc.). Jokio visuomenės susipriešinimo pagal įvairias galimas skirtis nepastebi tik 13 proc. respondentų. Gyventojų pastebimas visuomenės susipriešinimas yra susijęs su jų požiūriu, kiek atvirai jie gali reikšti savo įsitikinimus ir pažiūras.
Tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų (51 proc.) mano, kad Lietuvoje kiekvienam leidžiama atvirai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus. Trečdalis (34 proc.) turi priešingą nuomonę. Dažniausiai įvardinama viešo savo nuomonės išsakymo pasekmė – prieštaravimų sulaukimas (67 proc.). Dauguma (7 iš 10 gyventojų) yra užtikrinti, kad dėl savo pažiūrų neprarastų jiems artimų ryšių. Kita vertus, 5 iš 10 respondentų laiko tikėtina, kad jų nuomonė gali įžeisti kitus, tokia pat dalis mano, kad, atvirai išsakius savo nuomonę, jie gali būti užsipulti socialinėse medijose. Lietuvos gyventojų požiūris į viešą nuomonės reiškimą yra susijęs su jų didžiavimusi Lietuva, nuostatomis dėl savanorystės Lietuvą ištikus krizei, krašto gynybos bei visais pilietinės galios dėmenimis. „Labiau pasitikintys ir tikintys galimybe atvirai viešai reikšti savo įsitikinimus dažniau didžiuojasi Lietuva, teigia, kad imtųsi savanoriauti Lietuvą ištikus krizei, ar gintų šalį. Jie turi taip pat daugiau pilietinės galios“ – pastebi Rūta Žiliukaitė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė.
***
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio ir prof. dr. Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Tokią apklausą 2024 m. tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „VILMORUS“, 2024 metų lapkričio mėn. 7 d. – 16 d. „akivaizdinio“ interviu metu apklausęs 1000 Lietuvos gyventojų (18-75 metų). Analizuojant, visuomenės apklausos duomenys papildomai persverti pagal lytį ir amžių.
2024 m. Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pranešimas žiniasklaidai
