Pinigai

Turtingi taps turtingesni, vidutiniokai – šiek tiek, vargšai liks vargšais

Propagandinė valstybės mašina kaip užsukta skelbia, jog nuo liepos 1 d., pirmąkart per Nepriklausomybės metus sumažinus pajamų mokestį nuo 33 iki 27 proc., tapsime turtingesni. Tačiau pagerėjimą išties pajus didelius atlyginimus gaunantys žmonės, o likusiųjų mažiau sumokėto mokesčio dalį „suvalgys“ pabrangusios nuo liepos 1 d. gamtinės dujos, o nuo rudens – ir centralizuoto šildymo kainos bei brangstantis maistas, vaistai, paslaugos ir kt.

Vidutiniokų šeimai – plius 100-200 Lt

Žurnalistinį tyrimą, kaip iš tiesų keisis situacija nuo liepos 1 d., pradėjome nuo tipiškos vidutiniokų šeimos. Vyras ir žmona dirba biudžetinėse įstaigose, augina du mokyklinio amžiaus vaikus, ir jiems taikomas neapmokestinamas minimumas – 319 litų. (Neturintiesiems vaikų – 290 Lt, už vieną vaiką plius 14,50 Lt, už du plius 29 Lt, turintiesiems tris vaikus neapmokestinamas minimumas didėja iki 430 Lt, dar daugiau jų auginantiesiems didėja atitinkamai).

Žmona, dirbanti vadovaujantį darbą, gauna 1588 litus per mėnesį. Iki liepos 1 d. pajamų mokesčio ji sumokėdavo 418,77 Lt, po liepos 1 d. – 342,63 Lt. Taigi jos kišenėje jau šį mėnesį bus 76,14 Lt daugiau.

Vyras gauna 2500 litų atlyginimą ir iki liepos 1 d. sumokėdavo valstybei 719,73 Lt, dabar mokės 588,86 Lt. Jo pliusas bus didesnis ir sieks 130,86 Lt. Per abu šeima per mėnesį gaus 207 litais daugiau.

Šeima už dviejų kambarių buto šildymą ir karštą vandenį žiemos mėnesiais sulaukdavo apie 250 litų sąskaitos. Šią savaitę pasiteiravę AB „Klaipėdos energija“ atstovo spaudai, kiek naująjį sezoną brangs Gargždų daugiabučių namų šildymas, deja, konkretaus atsakymo negavome. Tai esą paaiškės tik kitą savaitę, kai bus žinomos „Gazprom“ parduodamų Lietuvai dujų kainos. Šalies žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog Klaipėdos regione, kur šilumą tiekia AB „Klaipėdos energija“, ji gali brangti 25-34 Lt už vidutinio, 60 kvadratinių metrų buto plotą.

Jei prognozės pasitvirtintų, minėtosios šeimos pajamos vis tiek realiai padidėtų apie 170-180 litų. „Bet jas „suvalgys“ brangstantis maistas, vaistai, paslaugos“, – optimizmo nerodė žmona.

Atkreipiame dėmesį, kad ši šeima yra tarp geriau apmokamų valstybės sektoriuje dirbančių žmonių ir gauna didesnius nei vidutinis šalies atlyginimas, kuris šiuo metu yra 1437 litai. Kaip skelbia statistika, didžioji dalis – 66,6 proc. valstybės sektoriaus darbuotojų, dirbančių ne tik savivaldybėse, bet ir mokyklose, gydymo ir sveikatos priežiūros, kultūros ir kitų sričių įstaigose, įvairiose inspekcijose, gauna daugiau nei 1000 litų atlyginimą per mėnesį.

Pavyzdžiui, mokytojų šeima, kurioje kiekvienas jų uždirba vidutinį mokykloje atlyginimą, tai yra apie 1400 litų, po liepos 1 d. šeimos biudžetą papildys vos 66 litais. Jei ji gyvena daugiabučiame, kuris šildomas centralizuotai, šį padidėjimą beveik iki cento gali „sudeginti“ brangstantis šildymas ir kt. paslaugos.

Pajamos išaugs keliomis dešimtimis litų

Daugiau kaip šeštadalis darbuotojų arba apie 16 proc. turi tenkintis minimalia alga, kuri nuo liepos 1 d. didės 50 litų ir bus 600 litų per mėnesį. Pritaikius mažesnį – 27 proc. pajamų mokestį, realus padidėjimas bus 49,73 lito. Jei šeimoje du tokie maitintojai, jos pajamos padidės apie 100 litų, tad įvertinus šildymo kainų augimą jiems liks apie 60 litų per mėnesį daugiau nei iki liepos 1 d.

Tarp mažiausias pajamas gaunančiųjų ir po liepos 1 d. išliks senatvės pensininkai, išankstinių pensijų gavėjai, neįgalieji, našlaičiai, nors jiems mokamos socialinio draudimo pensijos taip pat didės. Šiai kategorijai priklauso apie 900 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Bazinė pensija didėja 30 litų ir dabar ji bus 230 litų. Vidutinė pensija vidutiniškai didės 60 litų ir bus 515 litų. Tačiau kiek padidės kiekvienam asmeniui, priklausys nuo jo darbo stažo, sumokėtų įmokų ir t.t. Taigi didesnes pensijas gaunantiesiems gal jos bus keliomis dešimtimis didesnės, o mažas gaunantiesiems nežymų padidėjimą „suvalgys“ išaugusios šildymo išlaidos.

Nuo liepos 1 d. 128 litais didės draudžiamosios pajamos ir jos bus 1212 litų. Dėl to ūgtelės „Sodros“ mokamos pašalpos.

Daug uždirbantiesiems daugiau liks

Gerokai didesnius nei vidutinis šalies atlyginimas gauna nedidelė darbuotojų dalis, bet ji labiausiai pajus teigiamą pajamų mokesčio sumažinimo efektą. Pavyzdžiui, jei šeimos mėnesio pajamos siekia apie 5000 litų, ji po liepos 1 d. valstybei mokės nebe 1458 Lt mokesčių, bet 1193 Lt, taigi jai liks apie 265 Lt. Jei šeimos pajamos 6000 litų, tai jos biudžetas padidės 325 litais.

Paprastai tokias ir didesnes pajamas turi valstybės ir privačiose įmonėse dirbantys vadovai ir specialistai. Jei gerai uždirbanti šeima gyvena bute, net pabrangus šildymui ji sutaupys apie 200-300 litų. Jei gyvena apie 250 kv. m name, jau aišku, kad išlaidos šildymui padidės apie 40-100 litų per mėnesį. Tačiau tokias pajamas gaunančiai šeimai vis tiek liks papildomos 165-225 litų pajamos.

Geriau negu nieko…

Pabandėme pasiteirauti žmonių, kaip jie vertina savo ir kitų situaciją po liepos 1 d.

Janina Lideikienė, Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos mokytoja:

– Iš mokesčių sumažinimo išloš tie, kurie gauna dideles pajamas, o tai dar labiau padidins atskirtį tarp turtingųjų ir nedidelius atlyginimus gaunančiųjų. Su kolegomis paskaičiavome, kad mūsų pajamos padidės 50-70 litų, tačiau juk viskas vėl pabrangs – šiluma, elektra, vanduo… Vargu ar subalansavus liks pliusas. Todėl erzina per radiją girdėti postringavimai, kad dabar žmonės galės rinktis poilsiui ne trijų žvaigždučių viešbučius, o keturių. Deja, nei anksčiau, nei dabar mokytojas tokios prabangos sau leisti negali, nors iš tiesų norėtų pailsėti ir pamatyti. Tačiau viliamės, kad mokesčio sumažinimas bent nepablogins padėties. Vis geriau negu nieko…

Kęstutis Sinskas, UAB „Gensina“ direktorius:

– Pajamų mokesčio sumažinimas kažkiek padidins žmonių pajamas, bet tas žingsnis – tik politikų bandymas parodyti, kad jie kažką daro. Pragyvenimo lygio problema iš esmės nesprendžiama. Reikia sudaryti sąlygas darbdaviams, kad šie galėtų padidinti atlyginimus. Jie suvokia, kad tai būtina, tačiau konkurencija ir vis nauji valstybės mokesčiai suriša rankas. Nuo šių metų mokame socialinį mokestį ir dar avansu, apmokestintos investicijos ir t.t.

Jovita Skolevičienė, gargždiškė pensininkė:

– Gyvename tikrą pensinį gyvenimą, nes abu su vyru esame jau tokio amžiaus. Nelabai gilinamės į tuos reklamuojamus pokyčius, nes nematome jokios prasmės – jie mus mažai paliečia. Taupome savo emocijas, nes suvokiame, jog pakeisti nieko negalėsime. Todėl nemitinguojame, o tik nešame savo kuprinėlę. Kiekvienas ją savo turime ir būtų nesąžininga užkrauti kitiems. Gyvename pagal savo galimybes. Gavę pensijas, atskaičiuojame mokesčiams, vaistams ir, kas lieka, dalijame iš dienų skaičiaus. Lieka nedaug – po kelis litus dienai. Žinoma, norėtųsi koncerto, aplankyti gimines, jų kapus, pamaloninti anūkus… Tačiau turi sau pasakyti „Stop“. Bet nepykstu ir neagituoju, kad kažkas uždirba daug ir reikėtų iš jų atimti. Jei žmogus pelnosi iš savo darbo ir talento, pagarba tokiam. O mūsų traukinukas jau nuvažiavo…

Irena KASPERAVIČIENĖ