Pinigai

Skleidžiama panika gali būti pražūtinga

Spalio pradžioje platinti gandai ir siuntinėjamos SMS žinutės apie sunkią Lietuvos bankų padėtį kai kuriuos žmones privertė supanikuoti ir atsiimti dalį indėlių. Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Šarkinui garsiai pareiškus, kad nė vienas bankas iš tiesų nebankrutuoja ir nesiruošia bankrutuoti, kilusi panika nuslūgo. Tačiau praėjusią savaitę gandų kurstytojai vėl sujudo. Lyg užkrečiamas virusas tarp žmonių ėmė sklisti kalbos, kad neva bankrutuoja „Swedbank“ bankas.

Gandais patiki vyresnio amžiaus žmonės

„Swedbank“ banko Gargždų skyriaus vadovė Vida Galinskienė įsitikinusi, kad tokius gandus skleidžiantys žmonės turi būti baudžiami: „Bankas dirba stabiliai, visi rodikliai yra geri, todėl tokie pranešimai yra melagingi. Juos dažniausiai skleidžia nieko apie ekonomiką nenusimanantys žmonės, manau, už tokius dalykus tikrai reikia bausti.“ V. Galinskienė teigė pastebėjusi, kad neretai tokie gandai kyla banke pamačius daugiau žmonių. „Kiekvieno mėnesio 10, 11, 12 dienomis yra pervedamos pensijos, todėl šiomis dienomis banke natūraliai būna daugiau žmonių, nes jie nori jas atsiimti. Panaši situacija buvo ir praėjusią savaitę. Banke netrūko klientų, kurie atėjo pasiimti pensijos, taip pat atėjo nemažai ūkininkų pasiimti už deklaruotus pasėlius gautus pinigus, o kažkas sugalvojo ir paleido niekuo nepagrįstą gandą, neva žmonės atsiima pinigus, nes bankas bankrutuoja. Visiška nesąmonė“, – kalbėjo ji. Pašnekovė apgailestavo, kad dažniausiai tokiais melagingais gandais patiki vyresnio amžiaus žmonės. „Išgirdęs tokias kalbas įbaugintas vyresnio amžiaus žmogus atskuba į banką ir pasiima indėlį. Tačiau po keletos dienų dažniausiai vėl grįžta jo pasidėti, nes gandai nepasitvirtina, o laikydamas pinigus namie jaučiasi nesaugiai, bijo būti apvogtas“, – sakė „Swedbank“ banko Gargždų skyriaus vadovė.

Pasitikėjimo krizė

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, kad per paskutinius du mėnesius tiek valstybė, tiek verslininkai, tiek indėlininkai iš bankų atsiėmė apie 3 mlrd. litų. Lietuvos bankininkai teigia, kad bankų sektorius apėmė ne likvidumo, o pasitikėjimo krizė. Indėlius atsiima ne tik paprasti gyventojai, bet ir valstybė, o ir patys bankai nepakankamai pasitiki vieni kitais ir neskolina pinigų. Valstybės indėlių atsiėmimas aiškinamas tuo, kad spalio mėnesį nepavyko į biudžetą surinkti planuotos sumos, todėl iš bankuose laikomų sąskaitų buvo apmokėtos įvairios skolos, pavyzdžiui, vėlavę atlyginimai valstybės tarnautojams. Gyventojų indėlių atsiėmimą lėmė ne tik paskleisti pranešimai dėl indėlių nesaugumo, bet ir pakilusios vartojimo kainos. Manoma, kad dalis gyventojų dalį lėšų atsiėmė išaugus kasdieniams poreikiams. Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo teigimu, šiuo metu indėlių atsiėmimo mastai stabilizuojasi, tačiau net ir bankų pastangos didinti palūkanas išlaiko tik esamus klientus, o naujų nepritraukia, nes šiuo metu žmonėms taupymo metas yra pakankamai sudėtingas.

Pagrindo atsiimti indėlius nėra

Lietuvos bankų asociacijos vadovas S. Kropas įsitikinęs, kad pagrindo atsiimti indėlius nėra. „Esant tokiai infliacijai žmonės prarastų mažiau laikydami bankuose. Be to, primenu, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, veikia indėlių iki 100 tūkstančių eurų draudimo sistema“, – pabrėžė jis. Tokios pačios nuomonės yra ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. „Pas mus veikia indėlių draudimo įstatymas. Indėliai yra apdrausti ir atsiiminėti indėlių tikrai nėra jokio reikalo“, – teigė jis atsakinėdamas į gyventojų klausimus vieno internetinio portalo svetainėje.

Be indėlių draudimo, bandoma rasti ir kitų būdų, kurie padėtų garantuoti indėlių saugumą ir sustiprinti žmonių pasitikėjimą bankais. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku baigia rengti finansinio sektoriaus stabilumo planą, kurio dalimi turėtų tapti numatomas įkurti specialus iki 3 mlrd. litų fondas, iš kurio bet kuris Lietuvoje veikiantis komercinis bankas, pritrūkęs lėšų, galėtų jų pasiskolinti. Taip pat stabilumo plane ketinama numatyti, kad valstybė paprasčiau galėtų įlieti savo lėšas į privačių bankų turtą. Bankų atstovų teigimu, tai bus labai svarbi prevencinė teisinė priemonė, kuri rinkai suteiks dar daugiau stabilumo ir pasitikėjimo. Dauguma Europos Sąjungos šalių panašius prevencinio stabilumo planus jau yra parengusios.

Žmonės raginami nepanikuoti ir netikėti skleidžiamais melagingais gandais, nes ne realūs sunkumai, o tokia visuotinė panika išties gali tapti banko bankroto priežastimi. „Indėlininkų panikos kaina bankams gali būti pražūtinga. Bankų sistema yra pagrįsta pasitikėjimu. Jeigu indėlininkai atsiimtų indėlius, bet kuris bankas bankrutuotų – net saugiausias“, – viename interviu yra sakęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

Milda JUDELYTĖ