Pirmąkart Lietuvos moksleivių dainų šventę kuria ne tik patyrę kūrėjai, bet ir patys moksleiviai

„Laiku. Ratu. Kartu“ – šią savaitę paaiškėjo kitais metais liepos 3–6 d. Vilniuje vyksiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės tema. Programoje numatomi 8 Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus renginiai, kuriems ruošiasi 20 tūkst. moksleivių visoje Lietuvoje. Neeilinei šventei ruošiasi ir Klaipėdos rajono vaikų, moksleivių kolektyvai bei jų vadovai.
Lietuvos moksleivių dainų šventė „išaugo“ iš Lietuvos dainų ir šokių šventės tradicijos. Nuo 1964-ųjų pradėta ji periodiškai kas ketveri metai organizuojama kaip savarankiškas renginys.
Slypi daug prasmių
Paklaustas apie būtinybę šventei turėti temą, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius D. Numgaudis sakė, kad tema yra svarbi kiekvienos Dainų šventės ašis, ji kreipia visų dalyvių ir žiūrovų žvilgsnį viena kryptimi, bet to, diktuoja ir meninius programų sprendimus, kelia klausimus, kviečia diskutuoti.
„Mūsų pasirinktoje temoje „Laiku. Ratu. Kartu“ slypi daug prasmių. Kalbame apie tai, kad gimėme savo laiku, niekur nevėluojame ir nieko nesivejame, esame čia ir dabar. Prisimename Aristotelio filosofiją, kurioje judėjimas ratu yra tobuliausia judėjimo forma, regime, kaip į ratą sustojame susipažinti, susėdame pokalbiui, kaip ratu susikimbame šokiui. Grožimės, kaip Dainų šventėje kartu pabūti susitinka visa Lietuva“, – pasakojo D. Numgaudis.
„Mokiniai labai aktyviai dalyvauja Lietuvos dainų šventėje kartu su suaugusiais atlikėjais: pusę praėjusių metų šventės dalyvių sudarė vaikai ir studentai. Tačiau būtina atskira Moksleivių dainų šventė, nes joje vaikai turi galimybę maksimaliai atsiskleisti, čia jie yra pagrindiniai atlikėjai, čia visos organizacinės ir meninės pastangos dedamos galvojant apie vaikus, apie tai, kuo jie gyvena, kas jiems svarbu ir įdomu“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė.
Ministrė taip pat pabrėžė visų Lietuvos savivaldybių indėlį, nes šventei vaikai ruošis ir į ją vyks iš visos Lietuvos.
Augina jaunesniąją kūrėjų kartą
Atnaujinta ir šventės vizualinė tapatybė. Nuo pirmosios Moksleivių dainų šventės jos logotipe vaizduotas ir kas kelerius metus vis atnaujintas paukštis įgijo naują pavidalą, ir, pasak organizatorių, nuo šiol jis – pakėlęs sparnus, pasitikintis savimi, atsipalaidavęs ir išdidžiai pasitinkantis išbandymus. Paukštį lydi iš pikselių konstruojami tautinių raštų motyvai.
Spaudos konferencijoje kalbėję kūrybinių grupių atstovai pasakojo, kaip tema atsispindės didžiuosiuose šventės renginiuose – Ansamblių vakare, Šokių dienoje, Dainų dienoje.
Ansamblių vakaro meno vadovas Edgaras Suprunas priminė, kad Kalnų parke vykstančiame renginyje pinasi daugybė meno rūšių: liaudies instrumentų ansambliai, tradicinės kanklės, skudučiai, ritmo grupė, chorai ir vokalinės grupės, folkloro ansambliai, šokėjai. „Atviroje erdvėje tiek žanrų sujungti į vieną spektaklį yra iššūkis, be to, koncerto laikas bus vėlyvas, bet kviečiu jo neišsigąsti – įspūdis vaikams liks visam gyvenimui“, – sakė jis.
Šokių dienos meno vadovė Živilė Adomaitienė kalbėjo apie šventėje dalyvausiančius jaunus kūrėjus. „Kūrėjas neatsiranda staiga – jį reikia užauginti. Jaunas žmogus turi daug ambicijų ir noro, be to, geriau jaučia, kas yra reikalinga vaikams. Mes privalome auginti kartą, kuri pakeis vyresniuosius kūrėjus, ir šiai kartai galimybes turime suteikti šiandien, dabar.“
Atlieka ypatingą vaidmenį
Dainų dienos kūrybinės grupės narė Saulė Kriščiūnaitė atskleidė didžiausio šventės renginio programą: „Dainų dienos programoje skambės ir ašarą spaudžianti Dainų švenčių klasika, tokia kaip „Lietuva brangi“ ar „Kur giria žaliuoja“, ir tokie hitai kaip Vytauto Kernagio „Vaikai po lelijom“, ir visiškai nauji, šiuo metu geriausių kompozitorių dar tik rašomi kūriniai. Kartu su chorais pasirodys solistai, folkloro ir roko grupės, gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos orkestras.“
Pasak būsimos šventės dalyvės Adelės Kablytės, ypač svarbu, kad šventę kuria ne tik suaugusieji – pirmą kartą suburtoje Jaunimo taryboje dalyvauja 23 moksleiviai, atstovaujantys 14 Lietuvos savivaldybių ir visiems gausiausiems Dainų šventės žanrams.
„Dauguma mūsų tarybos narių pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavo 2024 m., todėl patirtys ir prisiminimai yra labai švieži, jais vadovaujamės siūlydami, kas galėtų būti dar geriau, įdomiau, kaip į šventę pritraukti dar daugiau jaunų žmonių. Labai svarbu, kad mums, moksleiviams, suteikta galimybė ne tik būti, bet ir keisti, kurti, siūlyti, kalbėti ir būti išgirstiems“, – sakė A. Kablytė.
Pasak Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus D. Numgaudžio, šiais neramiais laikais Moksleivių dainų šventė atlieka ypatingą vaidmenį. „Tai yra viena iš mūsų turimų minkštųjų atgrasymo priemonių. Savo daina, savo kasdieninėmis veiklomis vaikai prisideda prie Lietuvos stiprinimo“, – sakė jis.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Gargždų muzikos mokyklos direktorė Danutė RUŠKYTĖ:
– Moksleivių dainų šventei ruošiasi keletas mūsų mokyklos kolektyvų: abu chorai – mergaičių ir berniukų, 2 kanklių ansamb­liai, šokių kolektyvas „Sūkurėlis“, merginų grupė prie orkestro. Mūsų mokyklos moksleiviai, mokytojai dar tebegyvena 100-mečio Dainų šventės įspūdžiais, kurie labai giliai įstrigo į kiekvieno dalyvio širdį. Repeticijos buvo atkaklios, sunkios, nuovargio buvo daug, bet viskas atsipirko tokiais nepakartojamais vienybės, tautiškumo, pilietiškumo pojūčiais, kurie net laikui bėgant neblėsta. Štai Kovo 11-ąją „Minijos“ kino teatre buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Šventė“, tai mūsiškiai jaudindamiesi ėjo žiūrėti, vėl visus dalyvius užliejo prisiminimų banga. Be jokios abejonės, kitais metais vyksianti Lietuvos moksleivių dainų šventė yra naujas stimulas kuo geriau pasiruošti ir atstovauti Klaipėdos rajonui. Mūsų mokyklos kolektyvai repeticija šioms iškilioms Dainų šventėms laiko Vakarų Lietuvos dainų šventę, kuri vyksta Klaipėdoje.

***

Gargždų kultūros centro vaikų šokių kolektyvo „Trepsiukas“ vadovė Lilija ŠEPČENKO:
– Mes jau repetuojame Lietuvos moksleivių dainų šventės repertuaro šokius. Šįkart šoksime ne tik tautinius šokius, bet ir šiuolaikinius. Dalyvavimas tokio lygmens Dainų šventėse yra tikras išbandymas besiformuojančioms asmenybės. Tai ir kantrybės, ir susiklausymo, ir darbštumo, ir brandos išbandymas. Esu dėkinga kolektyvo vaikų tėveliams, kad jie labai daug padeda, kai repetuojame Dainų šventės pasirodymui. Vaikai, patirdami tokią globą, jaučiasi žymiai geriau, saugiau, jiems lengviau įveikti sunkumus. Tačiau visą pavargimą tarsi ranka nubraukia pats finalas, tada, kai jau šokame Dainų šventės žiūrovams. Jauseną žodžiais išreikšti sunku. Pati esu buvusi Dainų šventės Šokių dienos asistentė, dabar deleguojame jaunesnės kartos dar vieną mūsų vadovę – Sandrą Golovnią. Gegužės pabaigoje planuojame visus pakviesti į „Trepsiuko“ 40-mečio šventę Gargžduose.