Pirmaujame sergamumu meningokokinėmis infekcijomis

Gydytoja Inga Ivaškevičienė: „Didžiausia šios ligos klasta – ji primena įprastą virusinę infekciją, nors iš tiesų yra mirtinai pavojinga.“

Rudeniška vasara virto rudeniu ir turbūt ne vienas jau sugebėjome persišaldyti ar pasigauti kokią neaiškią infekciją. Šaltasis sezonas irgi jau ne už kalnų, tad pats laikas atlikti savotiškus namų darbus – pasimokyti, kaip elgtis susirgus rimtomis infekcinėmis ligomis.

Gyvybei pavojinga liga

Kas yra visus šiurpinanti meningokokinė infekcija, jau nusinešusi daugybę gležnų gyvybių? Šiemet vienai mūsų rajono gyventojai Klaipėdos medikai pavėluotai nustatė šią infekciją, mergaitė vos nemirė. Klaipėdos universitete vykusiame seminare gydytoja pulmonologė, Santariškių klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė akcentavo, kad labai svarbu mokėti laiku atpažinti užklupusią meningokokinę infekciją. Pasak gydytojos, tai ūminė bakterinė infekcija, kuriai būdingos ypač pavojingos sveikatai būklės – žaibinis sepsis ir pūlingas meningitas. Pasaulyje yra daugiau nei 20 meningokokų padermių, tačiau labiausiai paplitę tik keli, Lietuvoje – B tipas. Šia infekcija gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai serga kūdikiai, vaikai iki 5 metų amžiaus ir 15–24 metų jaunuoliai. Tačiau yra atvejų, kai šia liga susirgo ir pensinio amžiaus žmonės. Infekcija plinta oro lašiniu būdu – užsikrečiama, kai meningokokas patenka į silpnesnio žmogaus kvėpavimo takus.

Sloga – rimtas simptomas

Užsikrėtus, anot gydytojos pulmonologės I. Ivaškevičienės, liga gali „pasukti“ trimis skirtingais keliais. Pirmasis – bakterijos „apsigyvena“ nosiaryklėje ir ten dauginasi. Žmogus suserga sloga ir ryklės uždegimu. „Dažniausiai žmogaus organizmas pats susidoroja su tokio tipo infekcija. Savaime pasveikstame ir net nesužinome, kad turėjome meningokokinį nazolaringitą. Tačiau kuomet nepaisant apsauginio imuniteto bakterijos nosiaryk­lėje dauginasi ir prasiskverbia į kraują, jos sukelia itin pavojingą gyvybei būklę – sepsį arba, populiariau kalbant, kraujo užkrėtimą. Tokiu atveju būtina kuo skubiau pradėti gydymą“, – sakė gydytoja. Ypatingai retas, bet labai pavojingas yra žaibinis meningokokinis sepsis, kai ligos simptomai nuo nereikšmingos slogos iki gyvybei grėsmingos būklės išsivysto per kelias valandas. Dar vienas kelias, į kurį gali pasukti liga, irgi nieko gero nežada. „Iš nosiaryklės į kraują patekusios bakterijos nukeliauja į centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų dangalų uždegimą – meningitą. Sepsis gali būti su meningitu arba be jo“, – sakė gydytoja.

I. Ivaškevičienės teigimu, nerimą kelia tai, jog pagal gyventojų skaičių Lietuva ir Jungtinė Karalystė Europoje pirmauja pagal sergamumą meningokokine infekcija. Iki balandžio mėnesio Lietuvoje buvo užregistruoti 22 šios ligos atvejai, 4 ligoniai mirė. Jungtinėje Karalystėje – 850 meningokokinės infekcijos atvejų. „Nė vienais metais nesame perkopę 10 mirčių ribos, tačiau tai daug ar mažai? Manau, reikia visomis išgalėmis siekti, kad to nebūtų“, – sakė gydytoja, akcentavusi, kad labai svarbu atpažinti ligą dar pačioje jos pradžioje.

Kaip atskirti meningokoką?

Gydytojos pulmonologės I. Ivaškevičienės teigimu, ligos pradžioje meningokokinę infekciją atpažinti itin sunku, nėra jokio „auksinio standarto“.

„Įvairūs klinikiniai simptomai dėliojasi įvairia tvarka, reikia žvelgti į visumą simptomų. Dažniausiai susirgę vaikai pradeda karščiuoti, vemia, jiems skauda galvą, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo požymiai. Čia ir yra didžiausia šios ligos klasta – ji primena įprastą virusinę infekciją, nors iš tiesų yra mirtinai pavojinga. Tad atvyksta tėvai su sergančiu vaiku į ligoninės priimamąjį ir apsisukę grįžta namo, nes niekas jų į ligoninę neguldo. Juk negali gydytojas kiekvieno sloguojančio, karščiuojančio vaiko, kurių sezono metu atvyksta pas medikus šimtai, pulti iškart gydyti intraveniniais antibiotikais. Tad tiek tėvams, tiek medikams svarbu nepraleisti pro akis nė vienos prastos vaiko savijautos detalės, kuri gali būti itin svarbi vėliau grumiantis dėl gyvybės“, – kalbėjo I. Ivaškevičienė. Pavyzdžiui, be kita ko, labai specifiniai sepsio požymiai yra rankų raumenų, sąnarių skausmai, kuo retai skundžiasi vaikai, išblyškusi oda, dusulys, drebulys arba ryškesni meningito požymiai – nelankstus kaklas, šviesos baimė, mieguistumas, traukuliai ir kt. Meningito požymiai, būdingi tik kūdikiams, tai išsipūtęs momenėlis, aukšto tono verksmas, atsisakymas valgyti, sudirgimas, suglebimas arba priešingai – įsitempimas.

„Įtarti kažką negero galima jau tada, kai numušus vaikui temperatūrą jis išlieka vangus. Gi esant paprastai virusinei infekcijai, kai nelieka karščiavimo, vaikai greitai atsigauna ir ima žaisti“, – pastebėjo gydytoja pulmonologė.

Pagrindinis požymis – bėrimas

Vilnietė gydytoja pulmonologė akcentavo, kad esant įvairioms meningokokinės infekcijos formoms vienas simptomas yra bendras – tai hemoraginis bėrimas. Tai kraujosrūvinis bėrimas, populiariai kalbant, bėrimas „mėlynėmis“.

Ligos pradžioje gali būti tik smulkios taškinės hemoragijos, jos yra labai smulkios, vos pastebimos. Pasak gydytojos I. Ivaškevičienės, hemoraginį bėrimą galima atpažinti skaidria stikline stipriai paspaudus išbertą odos vietą. „Priešingai nei kitais atvejais, hemoraginis bėrimas neblykšta, jį galima matyti kiaurai per stiklinę. Tokiu atveju skubiai kreipkitės į medikus“, – sakė gydytoja. Anot jos, vaiką gali išberti įvairiose vietose, todėl būtina gerai apžiūrėti visą kūną.

„Tai baisi liga. Kai susiduriame su žaibine meningokoko infekcija, per kelias valandas galime netekti vaiko, ant jo odos nelieka sveikos vietos nuo bėrimo. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai mažylis buvo atvežtas į ligoninę. Kai pavyksta išgelbėti, neretai vaiką turime guldyti į odos nudegimų skyrių, nes bėrimai taip pažeidžia odą, kad tenka ją kai kuriose vietose persodinti“, – sakė gydytoja. Anot jos, įtarus ar diagnozavus meningokokinę infekciją, kuo skubiau pradedamas gydymas antibiotikais. Jais gydomi ir kontaktą su sergančiuoju turėję žmonės. Nuo meningokokinės infekcijos gelbsti skiepai, kurie pagaliau išrasti po 40 metų bandymų, nes ši bakterija turi daug veidų. Į Lietuvą vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos pirmą kartą atkeliavo vos prieš dvejus metus. Kol kas už skiepus susimoka patys žmonės, valstybė jų nekompensuoja.