Po senjoro smūgio laikraščiu dešimtmetei per veidą – teismų karuselė
Prieš bemaž pusantrų metų Vėžaičių bibliotekos skaitykloje įvyko nemalonus incidentas – garbaus amžiaus vietos gyventojas tvojo laikraščiu į drausminimus netriukšmauti neva nereagavusiai ir nepagarbiai besielgusiai dešimtmetei. Apie įvykį iškart buvo pranešta policijai, vėliau visa ši istorija virto ilga teismų karusele, kuriai sustojus labiausiai nusivylę liko nukentėjusios mergaitės tėvai. Savo nuoskaudą jie neseniai išsakė atėję į „Bangos“ redakciją.
Kaltina nederamai auklėjus
Vėžaitiškių šeima „Bangai“ pasakojo, jog 2023 metų lapkričio 8 dieną įvykęs incidentas tarp grupelės vaikų ir senjoro narpliotas ne tik Klaipėdos apylinkės, bet ir aukštesnės instancijos teismuose. Nukeliauta net iki Aukščiausiojo Teismo, tačiau ir ten tėvai tikina neradę teisybės.
„Mes jau išnaudojome visas teisines galimybes, vienintelis mums likęs ginklas – viešumas. Norime pasidalinti savo nemalonia patirtimi, iš kurios galbūt pasimokys kiti“, – nusivylimo neslėpė sutuoktiniai, kurių nei vardų, nei pavardžių neminėsime, siekdami apsaugoti jų dukros interesus. Pašnekovų teigimu, jų atžala ir taip dėl šio įvykio patyrė didelį stresą.
Vėžaitiškiai nusivylę ne tik teismų procesiniais sprendimais, pagal kuriuos jų tuomet dešimtmetei atžalai laikraščiu per veidą trenkęs garbaus amžiaus vyras nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko susiradęs laiduotoją, bet ir pačiu teismo požiūriu į šią situaciją. Anot nukentėjusiosios tėčio, po kai kurių teismo pasisakymų jis ir žmona pasijuto it kokia asociali šeima, nederamai auklėjanti savo vaikus. Esą pati mergaitė elgėsi provokuojančiai ir dėl to, suprask, prisiprašė tokio senjoro elgesio.
„Mums imta aiškinti, kad dukra ir kiti kartu su ja buvę vaikai, kurie bibliotekoje neva triukšmavo bei negražiai elgėsi, neatsiprašė už tai vyriškio. Dėl to šis esą jautėsi ir tebesijaučia moraliai įskaudintas ir pažemintas. O kaip mūsų vaikas? Ar tik tokiu būdu begalima sudrausminti vaikus, jei jie kažką daro ne taip? Apskritai, kur tuo metu buvo bibliotekos darbuotojos, kad neįspėjo vaikų dėl galimai netinkamo elgesio? Kodėl anksčiau nesame sulaukę jokių nusiskundimų dėl savo dukros netinkamo elgesio bibliotekoje ir tik po įvykio imta kalbėti, kad mūsų dukra ir jos draugai nuolat ten keldavo triukšmą? Juk vieni kitus puikiai pažįstame“, – klausimus kėlė tėvai, nesutikę, kad dukrai laikraščiu tvojęs garbaus amžiaus vėžaitiškis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip pernai balandžio mėnesį nusprendė bylą dėl šio įvykio išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas.
Tokį nuosprendį šeima apskundė Klaipėdos apygardos teismui, o vėliau kreipėsi ir į Aukščiausiąjį Teismą.
Skundus atmetė
Tiek apeliacinis, tiek kasacinis skundai nuėjo perniek. Apskundžiant pirmos instancijos teismo nuosprendį, prašyta pastarąjį panaikinti ir priimti naują, pripažįstant senjorą kaltu. Vienas iš argumentų – mergaitei trenkęs vyriškis kaltę pripažino ir nukentėjusiosios bei jos šeimos atsiprašė formaliai, siekdamas, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Mat ikiteisminio tyrimo metu vėžaitiškis kaltę pripažino tik iš dalies ir teigė nesijaučiąs kažką blogo padaręs bei teisinosi nieko nesužeidęs. Esą nestiprus smūgis laikraščiu buvo tik pagąsdinimas nepagarbiai besielgusiam vaikui, tarsi paauklėjimas.
Maža to, kaip aiškinta apeliaciniame skunde, vyras per pusmetį nuo įvykio bibliotekoje nebandė susisiekti su mergaitės tėvais, nei jų, nei nukentėjusiosios, neatsiprašė, nedėjo pastangų atlyginti padarytą žalą. Visa tai esą rodo, kad senjoras nevertino kritiškai savo elgesio. Tik jau bylai atsidūrus teisme suvokęs, kas gresia, ir kaltę pripažino, ir atsiprašymų jau negailėjo.
Tačiau šie ir kiti skunde išdėstyti argumentai Klaipėdos apygardos teismo neįtikino. Paliktas galioti kolegų ir apylinkės teismo procesinis sprendimas. O štai kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui net nebuvo priimti.
Mergaitė buvo liūdna
Tėvai lieja apmaudą dėl tokios šios istorijos baigties. Jų nuomone, kaltininkas pernelyg lengvai išsisuko. Anot jų, jei ne dukros draugai, jis galbūt apskritai būtų seniausiai užmiršęs, ką padarė, nes policiją iškvietė ne bibliotekos darbuotojai ar pats senjoras, o smurto išpuolį prieš dešimtmetę savo akimis matę jos bičiuliai, vėliau policijai pasakoję, kad draugė po smūgio laikraščiu patyrė šoką, labai išsigando. Draugai teigė nesuprantantys, kaip galima kelti ranką prieš vaikus.
O štai ikiteisminio tyrimo metu bibliotekininkės aiškino to nepastebėjusios. Esą joms nepasirodė, kad mergaitė būtų buvusi nuskriausta – nei verkė, nei atrodė liūdna, nei skundėsi, kad jai kažkas skauda, kaip ir kiti vaikai, toliau žaidė kompiuteriu, tik jau tyliau. Bibliotekos darbuotojos ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, jog vaikų kompanija, tarp kurių – ir nukentėjusi mergaitė, dažnai lankosi bibliotekoje, triukšmauja, nepaiso įspėjimų elgtis gražiau. Tuo tarpu senjoras, kuris kone kasdien lankosi įstaigoje, – visada pasitempęs, ramaus būdo, mandagus. Tik dieną, kai įvyko incidentas, esą buvo kiek suirzęs, nes prie kompiuterių sėdėję vaikai triukšmavo, ignoravo jo pastabas elgtis ramiau.
Tuo tarpu Dailės klubo, kurį bent jau tuomet lankė nuskriausta mergaitė, vadovė, priešingai nei bibliotekininkės, neslėpė pastebėjusi, jog dešimtmetė tądien buvusi šiek tiek liūdnesnė, todėl klaususi, ar jai viskas gerai, tačiau ši patvirtinusi, jog taip.
Tėvai nusivylę
Ir pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teigė po įvykio buvusi liūdna, be to, kurį laiką jai skaudėjo skruostą, per kurį gavo susuktu laikraščiu. Mergaitė pasakojo nelabai supratusi, už ką senjoras jai sudavė, nes ji su drauge esą netriukšmavusios, gal kiek garsiau laiką bibliotekoje leido berniukai. Bet vyriškis, anot jos, priėjo būtent prie jos ir liepė nesivaipyti, nors ji esą nieko jam nė nesakė.
„Dukra po to įvykio biblioteką ilgą laiką lenkė. Pastebėjome, kad tapo uždaresnė, be to, norėdama save apginti, jei to prireiktų, net ėmė lankyti kovos menų būrelį“, – apie mergaitės išgyvenimus po nemalonios patirties pasakojo tėvai. Šeima nesupranta tokio požiūrio, kad žala matuojama mėlynėmis ar vizitų pas medikus skaičiumi. „Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto fizinio skausmo mažametė nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Antra vertus, duomenų, kad mergaitei dėl to būtų prireikę specialistų – psichologų, medikų – pagalbos, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog vaikas būtų patyręs ugdymosi, bendravimo su kitais suaugusiaisiais ar bendraamžiais sunkumų, būtų praleidęs pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kas rodytų, jog buvo sutrikdyta įprasta jo dienotvarkė, ritmas, pažeista vystymosi eiga“, – rašoma pirmos instancijos teismo nuosprendyje.
Tiesa, šeima pastebi, jog tokios teismų išvados neigiamai veikia ne tik juos, bet ir dukrą – ji esą net ima kartais kaltinti save dėl to, kas įvyko. Tačiau tėvai, kurie niekada neturėjo priekaištų dukrai dėl jos elgesio, priešingai – visada džiaugėsi jos drausmingumu, gerais pažymiais, stengiasi ją raminti. Vėžaitiškiai tik viliasi, jog kitiems neteks atsidurti panašioje situacijoje – kad iš skriaudėjo nebus bandoma daryti auką, o iš nukentėjusiojo – kažkokį piktadarį. „Teisminis kelias mums nutrūko, tačiau gal bent viešumas gali padėti apsaugoti kitus“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Gintarė KARMONIENĖ
