Po to, kai rašėme

Kurs dvaro aurą ar paskęs asfalto fone – kokia bus Sodo gatvė?

Apie tai, kad Gargždų Sodo gatvėje keičiant kanalizacijos ir vandentiekio tinklus rasti akmeninio grindinio fragmentai, „Bangos“ puslapiuose jau rašėme. Tačiau šioje istorijoje liko daug klaustukų. Kodėl grindinio akmenis darbininkai kasė net šeštadienį? Ar yra akmenų apskaita, o galbūt seną praeitį menantys akmenys jau kažkam pažadėti? – šie klausimai Sodo gatvelės gyventojams neduoda ramybės.

Jiems ne tas pats, kaip baigsis ši istorija, jiems svarbūs Gargždai. „Ateityje akmenimis grįsta galėtų būti ne tik Minijos, bet ir Sodo gatvė. Tai sukurtų buvusio dvaro aurą. Akmenimis grįsti takai vestų į muziejų, senąjį parką… Švenčių progomis riedėtų karieta“, – svajoja šiltų jausmų miestui nestokojantys senosios Sodo gatvelės gyventojai.

Neapleidžia bloga nuojauta

„Gargždai per karus, gaisrus neteko labai daug kultūrinio paveldo. Todėl turėtumėme saugoti bent likučius“, – įsitikinęs mūsų mieste nuo vaikystės Sodo gatvėje gyvenantis Darius Skladaitis. Jam pritaria ir mūsų miesto Garbės pilietis, toje pačioje gatvėje gyvenantis Vladislovas Stasaitis su žmona Aldona: „Širdį gelia: tiek nedaug turime paveldo ir dar likučių nesaugome…“ Daugelio Sodo gatvelės gyventojų neapleidžia bloga nuojauta, kad rasti grindinio akmenys bus panaudoti ne pagal paskirtį. Juk gatvėje vandentiekio ir kanalizacijos tinklus keičiantys UAB „Hidrostatyba“ darbininkai triūsė net šeštadienį. Anot darbus stebėjusių gargždiškių, savaitgalį buvo išvežtos 4-5 mašinos akmenų. Kodėl buvo dirbama net šeštadienį ir kur „nukeliavo“ grindinio akmenys?

Anot UAB „Hidrostatyba“ meistrės Elonos Daugėlienės, kuri prižiūri ir kontroliuoja vandentiekio ir kanalizacijos keitimo darbus, ją žeidžia gargždiškių įtarinėjimai, neva akmenys bus išvogti. „Saugom kiekvieną rastą akmenėlį. Šeštadienį dirbome, nes taip buvome susitarę su statybos darbų vadovu Audriumi Sakalausku. Norėjome atidirbti už lapkričio 1 d. proga artėjančias tris laisvas dienas. „Hidrostatybos“ darbuotojai dirbo ne tik Sodo, bet ir kitose gatvėse. Mūsų tikslas, kol orai šilti, padaryti kuo daugiau darbų“, – kalbėjo meistrė. Ji tikino, kad 4-5 mašinų akmenų šeštadienį tikrai nebuvo išvežta. Anot E. Daugėlienės, buvo išvežta viena mašina skaldyto asfalto, kita – grunto ir tik viena mašina grindinio akmenų, kurie sandėliuojami prie Gargždų sporto salės įrengtoje saugomoje aikštelėje. „Statybos darbų žurnale yra vedama akmenų apskaita. Iki šiol esame radę apie 19 kubinių metrų Sodo gatvės grindinio akmenų“, – sakė dar praėjusią savaitę kalbinta meistrė.

Verta sukurti kompleksą

Sodo gatvės gyventoja Liucija Antanavičienė teigė esą šaunu, jei akmenys išties yra taip saugomi. Gargždiškiai įsitikinę, jog akmeninį grindinį vertėtų atkurti. „Akmenimis grįsti takai mintų seną praeitį, buvusią dvaro teritoriją. Jie viliotų žmones į muziejų, parką“, – svajoja L. Antanavičienė. Jai pritaria ir Aldona Stasaitienė: „Jei grindinys būtų atkurtas, visi džiaugtųsi. Argumentas, kad grindiniui atkurti neužteks akmenų, manęs neįtikina. Juk kol kas buvo kasinėjama tik pusė gatvės, o juk grindinys turi būti ir likusioje gatvės dalyje.“ Gargždų krašto muziejaus istorikas Egidijus Miltakis taip pat įsitikinęs, kad grindinį reikia atkurti. „Galbūt tada į Gargždus pritrauktumėme daugiau žmonių. Būtų galima suformuoti savotišką kompleksą, prie kurio vertėtų prijungti ir Rinkos aikštę. Akmenimis grįstose gatvėse būtų galima pastatyti gražius žibintus, rengti amatininkų dirbtuves ir pan. Galbūt sutvarkius Minijos, Sodo gatves atsirastų stimulas sutvarkyti ir parką. Dabar daugelis gargždiškių net nežino, kad Sodo gatvė yra buvusioje dvaro teritorijoje, nėra jokių nuorodų…“ – svarstė E. Miltakis. Anot jo, šiuo metu yra puiki proga akmenimis išgrįsti ir Sodo gatvę. „Tiesą sakant, mane maloniai nustebino gyventojų aktyvumas. Jie nėra abejingi savo miestui, aktyviai reiškia savo nuomonę. Manau, reikia būtinai atsižvelgti į jų pageidavimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Viena gatvė – vertybė, kita – ne?

Sodo gatvės gyventojų neįtikino humanitarinių mokslų daktaro, archeologo G. Zabielos „Bangoje“ pareikšta nuomonė, esą rasti akmeninio grindinio fragmentai neturi išliekamosios vertės, nes tai buvo masinis reiškinys. Gargždiškiai klausia, kodėl Minijos gatvės grindinys yra vertybė ir jis bus atkurtas, o Sodo gatvės – ne. Šį klausimą uždavėme Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiajai specialistei Sonatai Šmatauskienei. „Paveldosaugos ekspertų vertinimu, nuo 1925 m. išgrįstos Minijos gatvės grindinys – kultūros vertybė, nes jis vizualiai didžiąja dalimi išlikęs kaip istorinis lauko akmens grindinių medžiaginės išraiškos pavyzdys. Sunykę ar padengti asfaltu tik atskiri fragmentai. O Sodo gatvėje aptikti skelti ir neapdoroti akmenys, liudininkų teigimu ir paveldosaugos specialistų nuomone, yra pokariu taisytos Sodo gatvės dangos liekanos, neturinčios išliekamosios kultūrinės vertės. Istoriniu požiūriu vertinga tik pati Sodo gatvės linija, kaip buvusios Gargždų dvaro vidaus struktūros svarbiausia trasa ir Gargždų miesto istorinės urbanistinės struktūros viena seniausių linijų.“

Vietos valdžia pritaria

Gyventojų nuomone, grindinį Sodo gatvėje verta atkurti jau vien dėl to, kad ši gatvė buvo viena iš svarbiausių dvaro struktūrinių linijų. Jau nesvarbu, ar akmenys turi išliekamąją vertę, ar ne. Atsižvelgdamas į gargždiškių prašymus, „Bangos“ redakcijos iniciatyvą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius surengė pasitarimą su AB „Klaipėdos vanduo“ (pastaroji yra Nemuno žemupio projekto užsakovė – aut. pastaba) Gargždų padalinio meistru Vytu Jaručiu, Gargždų miesto seniūnu Sauliumi Bakšinskiu, dar keletu rajono Savivaldybės administracijos atstovų. Pasitarime dalyvavo Gargždų miesto Garbės pilietis Vladislovas Stasaitis, jau daug metų Sodo gatvėje gyvenantys Albertas Skolevičius, Edvardas Stalmokas. Visi jie pasisakė „už“ grindinio atkūrimą. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyventojų norus, nusprendė pritarti grindinio atkūrimui. „Dabar siųsime raštą AB „Klaipėdos vanduo“, kuri turės įvertinti susiklosčiusią situaciją, suskaičiuoti, kiek reikia papildomų lėšų grindiniui atkurti ir kt. Reikia išspręsti visus techninius, juridinius, finansinius dalykus“, – sakė Č. Banevičius. Po pasitarimo Sodo gatvės gyventojai nepuolė džiūgauti. „Nesakyk op, neperšokęs griovio“, – sakė jie. Kol kas jokių garantijų, kad Sodo gatvės grindinys bus atkurta, nėra, tačiau reikia tikėtis, kad vietos valdžia pateisins miestui neabejingų gyventojų lūkesčius.

Istorijos vingiuose

Sodo gatvė, susiformavusi nuo XVI a., funkciniu požiūriu buvo svarbiausia Gargždų dvaro sodybos vidaus struktūros linija, dalijusi dvaro sodybos reprezentacinę – rytinę pusę nuo ūkinės – vakarinės dalies, dvaro palivarko.

Rašytinių duomenų apie Sodo gatvės išgrindimo lauko akmenimis istorinį faktą šaltiniuose iki XX a. 4 deš. pab. nėra. Senuosiuose leidiniuose minima, kad XIX a. II p. akmenimis išgrįstas buvo tik dabartinės Klaipėdos g. fragmentas, XX a. 1925-1927 m. laikotarpiu – Minijos gatvė ir Rinkos aikštė. Per I pasaulinį karą stipriai nukentėjus dvaro sodybai, kuri nebebuvo atstatyta, XX a. 3-4 deš. Gargždų dvarą išparceliavus, Sodo g. funkcinė reikšmė sumažėjo: prie Sodo gatvės, buvusioje dvarvietėje, suplanuoti miestiečių sklypai.

Senųjų vietinių gyventojų (mok. Edvardas Cirtautas, gim. 1928 m., gyv. Gargždai) teigimu, Sodo gatvė iki XX a. vid. nebuvo grįsta akmenimis. Sodo g. Gargždų centre tvarkyta viena iš paskutinių, pokariu, Sodo g. vakarinėje pusėje, buvusiose Gargždų svirno rekonstruotose patalpose, įsikūrus Gargždų milicijos skyriui. Tada ji ir buvo tvirtinta iš įvairių vietų sugabentais įvairaus apdorojimo lygio (neapdoroti, skaldyti) lauko akmenimis, vėliau sovietmečiu išasfaltuota.

Informaciją pateikė paveldosaugos ekspertė istorikė, Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkė Janina Valančiūtė.

Agnė ADOMAITĖ