Politikai aktyviai „taršė“ mero ataskaitą

Tarybos posėdyje, svarstant mero ataskaitą, iškelti kol kas sunkiai įveikiami galvosūkiai: Gargždų kultūros centro ir stoties remontas, ir dar didesnis, laukiantis ateityje uždavinys, tapsiantis valdančiai koalicijai tikru išbandymu, – daugiafunkcio sporto centro statyba.

Antras pavasarinis rajono Savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo iškilminga gaida: su asmeniniais jubiliejais buvo pasveikinti du Tarybos nariai: Andriui Adomaičiui sukako 60, Egidijui Skarbaliui – 50 metų. Į posėdį atvykęs gargždiškis Virgilijus Skuodas padėkojo rajono vadovybei už paramą organizuojant patriotinį žygį. Politikų darbotvarkė nebuvo itin ilga – 34 sprendimų projektai, tarp jų – vienas papildomas, ir 5 informacijos. Posėdyje dalyvavo 24 iš 27 Tarybos narių. Nebuvo vicemerės Rūtos Cirtautaitės, Rasos Petrauskienės, kurios atostogauja, ir Jono Dromanto – dėl nežinomų priežasčių.

Valdo trijų partijų koalicija

Posėdį nuo pradžių vedė ne kaip įprasta Klaipėdos rajono meras, Savivaldybės tarybos pirmininkas Vaclovas Dačkauskas, o jo pavaduotoja Violeta Riaukienė. Mat meras ėjo į tribūną ir pirmuoju posėdžio klausimu atsiskaitė Tarybai už savo 2016 m. veiklą, kaip to reikalauja teisės aktai. V. Dačkauskas apžvelgė Tarybos, jos komitetų, komisijų, darbo grupių veiklą, mero veiklą, tarptautinius rajono ryšius, priimtų teisės aktų teisėtumą, atstovavimą teismuose, veiklą Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Be kita ko, meras pažymėjo, jog nepaisant iškylančių sunkumų ar problemų, valdančioji dauguma, sudaryta iš trijų partijų – Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų, dėjo visas pastangas, kad Savivaldybės strateginiame plane numatyti uždaviniai būtų įgyvendinti nuosekliai, atsižvelgiant į šio laikotarpio ar finansinių galimybių padiktuotus ar pakoreguotus prioritetus. Pasak mero, strateginis tikslas yra išlaikyti pirmaujančio rajono pozicijas ir gerinti pasiekimus bei rodiklius visose srityse ir ypatingai tose, kuriose atsiliekama nuo kitų savivaldybių.

Pagrindinis uždavinys – sporto centras Gargžduose

Tarybos nariai apibėrė rajono galvą klausimais, į kuriuos jis stengėsi atsakyti išsamiai, tad mero „apklausa“ užtruko vos ne valandą. Kaip įprasta, daugiausia klausimų turėjo Tarybos opozicija, liberalai. Aivaras Vasylius klausė, kokia nauda rajonui iš komandiruočių į Gruziją. V. Dačkauskas atsakė, jog mūsų rajonas patarimais padeda Akhmetos savivaldybei, o kartu ir šaliai greičiau įsilieti į ES. Štai ir šiemet iš rajono iždo numatoma skirti gruzinams 10 tūkst. eurų, kad jie įsirengtų vaikų žaidimo aikštelę ar ką nors kita, kas jiems reikalinga. Nerijus Galvanauskas paprašė mero išvardinti po tris pavykusius, nepavykusius ir planuojamus darbus. V. Dačkauskas pasidžiaugė, kad pavyko padidinti šių metų rajono biudžetą, priimti sprendimą dėl vaikų, lankančių privačius darželius, rėmimo, apsispręsti dėl darželio statybos Slengiuose. V. Dačkauskas apgailestavo, jog laiku nepavyko įgyvendinti Atviro jaunimo centro projekto Gargžduose, darbai tebevyksta. Dėl viešųjų pirkimų įstatymo netobulumo nepavyko suremontuoti Dovilų, Žadeikių kultūros centrų, tačiau rangos konkursai jau įvykę, ir tikimasi, kad šiemet šie objektai bus užbaigti. Tačiau, anot mero, šios kadencijos pagrindinis Tarybos uždavinys – daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statyba. Kokius finansavimo mechanizmus pasirinkti, kaip derinti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, patirties pasisemti į Jungtinę Karalystę, anot mero, kaip tik ir išvyko Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. V. Dačkausko teigimu, galimi trys sporto centro statybos variantai: visa apimtimi, etapais (pirma baseinas, po to sporto salė ir ledo arena) arba investuojamos privačios lėšos, derinant su viešuoju sektoriumi.

Gatvės – ne vien iš valdžios kišenės

Posėdyje neliko užmirštas „amžinas“ 176 privačių sklypų kvartalo įrengimas (žvyruotos gatvės, lietaus kanalizacija) mokesčių mokėtojų lėšomis. Tarybos narys Algirdas Liaudanskis vėl rėmė merą, reikalaudamas atsakyti, kodėl sklypų savininkams bene aštuonerius metus tenka laukti pažadėtos valdžios malonės. Į tai meras atsakė, jog įrengti infrastruktūrą už turėtą žemę grąžintinų sklypų kvartaluose buvo įsipareigojusi valstybė, tačiau šis įstatymas nustojo galioti prieš trejetą metų. Savivaldybė esą bandžiusi savo jėgomis paskubinti gatvių įrengimą, tačiau netoli esanti didelė pramonės įmonė pareikalavusi milžiniškų sumų už tinklus, derybos užsitęsusios keletą metų. Šiuo metu, pasak mero, kvartalui biudžeto lėšomis įvesta elektra, yra statybos leidimas tolimesniems darbams atlikti, įvykęs rangos konkursas žvyruotoms gatvėms įrengti – bendra vertė – 1,2 mln. eurų. „Buvome ne kartą susitikę su sklypų savininkais, pasiūlėme 50 proc. lėšų prisidėti patiems. Turime šiemet apsispręsti ir dar dėl dviejų sklypų kvartalų Gargžduose įrengimo finansavimo galimybių“, – sakė V. Dačkauskas. Anot mero, šių abiejų, 51 ir 130 sklypų kvartalų įrengimas – elektra ir žvyruotos gatvės – kainuotų bendrai paėmus irgi panašiai – apie 1,2 mln. eurų. Rajono vadovo teigimu, biudžetinį finansavimą infrastruktūrai greičiau gautų tie kvartalai, kurių žemės savininkai prisidėtų pusę darbams reikalingų lėšų. Kitu atveju darbai vyktų eilės tvarka skiriant Kelių plėtros programos lėšas.

Du „šašai“: Kultūros centras ir stotis

Neapsieita ir be klausimų apie du Gargždų miesto skaudulius – seniai neremontuotą Kultūros centrą ir apšepusią stotį, kurie, švelniai tariant, tikrai nepuošia rajono centro. Meras pažadėjo, jog jau kitais metais, jei nebus gauta Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų, prašys rajono Tarybos pradėti remonto darbus skolintomis lėšomis. Sudėtinga situacija dėl stoties – nepavyksta rasti kol kas sutarimo su pagrindiniu akcininku – „Rimi“ prekybos tinklą valdančia bendrove, kuri nei pati investuoja, nei kitus įsileidžia. Savivaldybei priklauso 51 proc. stoties bendrovės akcijų. „Tad negaliu tiksliai įvardinti terminų, kada bus sutvarkyta stotis, bet derybos turi būti pradėtos nedelsiant“, – sakė meras.

Posėdyje taip pat iškeltos rajono kelių asfaltavimo problemos, ydinga praktika, kai kelias sutvarkomas iki gyvenvietės, o per ją pačią – ne. Pasak mero, yra labai daug gyventojų prašymų iki galo sutvarkyti kelius, tokie prašymai atkeliavę iš Šalpėnų, Gerduvėnų, Rudaičių, II Strag­nų kaimo ir kitų vietovių. A. Vasyliaus užklaustas apie investicijas ir sukurtas naujas darbo vietas, meras paminėjo, jog buvo gautos VIP lėšos Gobergiškės mokyklos sutvarkymui, čia būtų buvusios sukurtos darbo vietos darželio grupėse, tačiau, žinia, šios lėšos „nuplaukė“, remontas nepradėtas. Taip pat V. Dačkauskas paminėjo Karklės kelio dviračių tako su pėsčiųjų taku įrengimą, kuriam gauta lėšų iš Kelių direkcijos bene 2 mln. eurų, o iš rajono biudžeto prisidėti nereikėjo. „Vietos rangovai turės darbo, pagyvės turizmas, dviračiu bus galima nuvažiuoti iki pat Lankupių“, – kalbėjo meras. Paminėtas ir privataus bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimo projektas – būsima žiedinė sankryža Gargždų pramonės rajone.

Pakritikavo ir savi

Už paruoštą ataskaitą meras sulaukė ir pagyrų, ir net kritikos druskelės nuo saviškių. Socialdemokratas Albinas Klizas pasidžiaugė, kad kalbiniu atžvilgiu mero V. Dačkausko ataskaita parengta labai gerai, aiškiai, suprantamai. Tačiau, anot Tarybos nario, meras turėtų būti reik­lesnis Administracijos aparatui, kad visi darbai būtų baigti iki galo. „Remontavo Dituvos mokyklą, sporto salę „pamiršo“, tiesė kelią iki Ežaičių, o gyvenvietei ir nebekliuvo“, – sakė A. Klizas. Opozicijos lyderė Audronė Balnionienė griežčiau sukritikavo ataskaitą: „Čia ne romanas, kad jo kalbą reikėtų vertinti. Pasigendu konkrečių pažadų rinkėjams įgyvendinimo, viešojo gyventojų intereso atstovavimo.“ Už mero 2016 m. ataskaitą iš 23 Tarybos narių 16 buvo „už“, 7 susilaikė, nė vienas nebalsavo prieš.