Politikai susikibo dėl vaikų žaidimų aikštelių
Iš viso tądien buvo apsvarstyti 33 darbotvarkės klausimai. Posėdyje dalyvavo 26 iš 27 Tarybos narių (nebuvo Broniaus Markausko). Labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, prisisegę tautines juosteles. Pastarosios simbolizuoja solidarumo akciją, kuri prasidėjo Seimui atmetus siūlymą skirti Laisvės premiją Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Vicemerė R. Cirtautaitė džiaugiasi, kad tautinių juostelių prašė ir kitų partijų atstovai, tai buvo malonus netikėtumas.
Nors žvarbų ketvirtadienį į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį susirinkusių politikų darbotvarkė nebuvo gausi klausimų, progų aštresnėms diskusijoms politikai surado. Bene daugiausia emocijų liejosi sprendžiant, kur pirmiausia įrengti vaikų žaidimų aikšteles Klaipėdos rajone.
Sąrašas – ne atsitiktinis
Vietos politikams buvo pateiktas vaikų aikštelių įrengimo Klaipėdos rajone eiliškumo sąrašas. Pastarajame numatyta per 2016–2018 m. rajone įrengti 14 vaikų žaidimų aikštelių, tam prireiks 210 000 Eur. Jau kitąmet būtų atidarytos 4 žaidimų erdvės mažiesiems Gargžduose: Melioratorių g.; prie Vasario 16-osios g. ir Žalgirio g. sankryžos; prie vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ir Taikos g. 2017-aisiais ateitų Priekulės, Veiviržėnų,
Tarybos narys Algirdas Liaudanskis siūlė planuojant vaikų žaidimų aikštelių įrengimą neapžioti per didelio kąsnio, kad esą neatsitiktų kaip su dirbtinės dangos aikštelėmis: „Prie Gargždų stadiono danga guli keletą metų, tai sakyčiau net toks paminklas Vaclovui Dačkauskui. Aikštelių neįrengiam, dangos nepanaudojam.“ Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas informavo, kad viskas nusitęsė dėl lėšų trūkumo pagrindams įrengti. Dirbtinės dangos futbolo aikštelių įrengimo programą kuruoja VšĮ „Gargždų futbolas“. Įstaigos direktorius Rimantas Mikalauskas tą patį ketvirtadienį pasirašė sutartį su UAB „Šilutės polderiai“. Iki kitų metų rugsėjo 1 d. aikštelės turėtų būti įrengtos Doviluose, Veiviržėnuose ir pakeista danga prie Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos esančioje futbolo aikštelėje.
Vėžaičių, Kretingalės ir Sendvario seniūnijų eilė, o 2018-aisiais – Dauparų–Kvietinių, Endriejavo, Dovilų, Agluonėnų ir Judrėnų seniūnijų. Kiekvienai aikštelei įrengti numatyta po 15 000 Eur.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė Tarybos nariams akcentavo, kad šis sąrašas nėra parengtas stichiškai. Direktoriaus S. Karbausko įsakymu buvo sudaryta jos pirmininkaujama darbo grupė. Pastaroji, atsižvelgdama į ribotas finansines galimybes, kreipėsi į seniūnus su prašymu pateikti po vieną vaikų žaidimų aikštelę, kuri yra miesto, miestelio ar kaimo bendrojo naudojimo viešoje erdvėje. Gavusi atsakymus bei įvertinusi analogiškų aikštelių įrengimo kainas, darbo grupė ir parengė šį eiliškumo sąrašą.
Ragino nedalinti opiumo liaudžiai
Tarybos narys Vaclovas Macijauskas siūlė parengtą sprendimo projektą vis dėlto atidėti, nes pasigedo aiškesnių sąrašo sudarymo kriterijų, atsižvelgimo į gyventojų ir vaikų skaičių. Anot jo, lėšos tarp seniūnijų paskirstytos neproporcingai ir neadekvačiai. „Padarykime viską tvarkingai, kad po to niekas nesijuoktų“, – siūlė jis.
Tačiau dauguma politikų tam nepritarė. Priešingai: Tarybos narė Andžela Šakinienė siūlė visas aikšteles įrengti per vienerius metus ir daryti bendrą žaidimų įrenginių užsakymą vienu metu. Tam pritarusiam vietos politikui Aivarui Vasyliui A. Šakinienė iškart papriekaištavo idėjos pasisavinimu. Tiesa, A. Vasylius pridūrė, jei per vienerius metus visko padaryti neįmanoma, tada 2016 m. vietoj numatytų 4 aikštelių įrengti tik 2 Gargžduose ir verčiau dar po 1 Priekulės ir Sendvario seniūnijose. Tarybos narys Egidijus Skarbalius taip pat stojo kaimiškųjų vietovių pusėn, esą jos labiausiai nuskriaustos, nes miesto vaikams po nosimi yra mokyklų žaidimų aikštynai, stadionai.
Kolegas realybėn grąžino vicemerė Rūta Cirtautaitė: „Atsižvelkime į biudžetą, finansines galimybes. Jei bus įmanoma, įrengsime visas aikšteles 2016 m., jei ne, kiekvienais metais po keletą.“ Jos pusėn stojo ir E. Skarbalius. „Baikime dalinti opiumą liaudžiai“, – apibendrino jis.
Pasigedusieji viešumo galės diskutuoti
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pasiūlė alternatyvų balsavimą. Pirmiausia balsuoti už parengtą sąrašą, tik nenurodant kaimiškųjų seniūnijų aikštelių įrengimo konkrečių vietų, kad seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenės dar galėtų padiskutuoti. Juolab kad, anot Tarybos nario Raimondo Simonavičiaus, iki šiol stigo šio klausimo viešumo.
Antrasis variantas – politiko A. Vasyliaus pasiūlymas (įrengti 2016 m. tik dvi aikšteles Gargžduose ir po 1 Priekulės ir Sendvario seniūnijose). Trečioji galimybė politikams – susilaikyti.
15 Tarybos narių pritarė pirmajam variantui. Vadinasi, vaikų žaidimų aikštelės bus įrengtos pagal sudarytą eiliškumo sąrašą.
Administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė patikino, kad, jos nuomone, kadangi yra trimečiai veiklos planai, finansavimą aikštelių įrengimui reikėtų išdėstyti per trejus metus, kaip ir padaryta.
